Galutinė pirkinio suma bus apvalinama tik atsiskaitant grynaisiais iki artimiausio 5 centų kartotinio: suma, kuri baigtųsi 1 arba 2, taip pat 6 arba 7 centais, būtų apvalinama į mažesnę pusę – iki 0 arba 5 centų, o jeigu baigtųsi 3 ir 4 centais ar 8 ir 9 centais – į didesnę pusę iki 5 arba 10 centų.

Monetos iš apyvartos nebus išimamos, jomis atsiskaityti ir toliau bus galima.

Apvalinimas nebus naudojamas atsiskaitant negrynaisiais pinigais, keičiant valiutą, pervedant grynuosius pinigus, jų įmokėjimui į sąskaitą ir išėmimui.

Kaip rodo naujausia „Eurobarometro“ apklausa, du trečdaliai – 69 proc. Lietuvos gyventojų sausį teigė pritariantys apvalinimui. Tam nepritarė 29 proc., o likę nuomonės neturėjo.

Lietuvos banko (LB) teigimu, pritariančiųjų apvalinimui skaičius per metus padidėjo 3 procentiniais punktais, o nepritariančių – sumažėjo 2 punktais

BNS rašė, kad Seimas Atsiskaitymų grynaisiais pinigais sumų apvalinimo įstatymui pritarė pernai kovą.

Už pažeidimus numatomi įspėjimai arba 100-500 eurų baudos, įmonėms – nuo 200 iki 1 tūkst. eurų baudos. Jos dvigubėtų už pakartotinius pažeidimus.

Apvalinimo taisyklę jau taiko septynios euro zonos valstybės: Suomija, Nyderlandai, Slovakija, Italija, Airija, Belgija, Estija.

LB duomenimis, nuo euro įvedimo 2015 metais iki šių metų pradžios Lietuvoje pamestų 1 ir 2 euro centų monetų vertė siekia daugiau nei 2 mln. eurų – kasmet prarandama trečdalis milijono eurų.