Rinkos dalyviai spėja, kad antradienį išplatinta 750 mln. JAV dolerių obligacijų emisija – tik pusė visos žadamos pasiskolinti sumos. Manoma, kad antra tiek, tik eurais, ketinama skolintis netrukus.

Vertina geriau

Antradienį Vyriausybė išleido naują septynerių metų trukmės ir 750 mln. JAV dolerių (2 mlrd. litų – antradienio kursu – red. past.) vertės obligacijų emisiją. Metinės šių vertybinių popierių palūkanos siekė 5,125 proc.

"Sėkmingai pasiskolinome. Tai rodo tarptautinių finansinių rinkų stabilų ir stiprėjantį pasitikėjimą mūsų finansų reikalais. Skolintis turime dėl to, kad turime didelį deficitą – didesnes išlaidas negu pajamas, ir tai dar tęsis kurį laiką, o kad gyventume nesiskolindami, turime išmokti gyventi pagal surenkamas pajamas, reikia finansuoti pensijas ir kitas išmokas", – vakar po Vyriausybės posėdžio žurnalistams aiškino Andrius Kubilius.

Finansų ministerijos teigimu, ši emisija patvirtina investuotojų pasitikėjimą ir paramą Lietuvos planams mažinti biudžeto deficitą bei užtikrinti viešųjų finansų tvarumą.

Šįkart, kaip ir vasarį, obligacijas platino tie patys bankai – "Barclays", HSBC ir RBS ("Royal Bank of Scotland"). Tąkart Vyriausybė išplatino dešimties metų trukmės 2 mlrd. JAV dolerių (apie 5 mlrd. litų to meto kursu – red. past.) vertės obligacijų emisiją. Tai buvo didžiausia šalies istorijoje kada nors išplatinta Vyriausybės vertybinių popierių emisija. Diskusijų ir abejonių, kad pasiskolinta pernelyg brangiai, tuokart sukėlė suderėtos net 7,625 proc. palūkanos.

Kaina – normali

"Šįkart pasiskolinta nebrangiai", – kalbėjo Mindaugas Strėlis, finansų maklerio įmonės "Orion securities" kapitalo rinkų vadovas.

"Man atrodo, kad šiuo metu tos palūkanos yra normalios ir gana sąžiningos, atitinka tiek bendrą finansų būklę, tiek ir Lietuvos makroekonomikos stabilumą šiame kontekste. Finansų rinkose padėtis išlieka įtempta, nepaisant to, kad didžiausia rizika nėra Baltijos šalyse", – naujienų agentūrai BNS sakė "Danske" banko vyresnioji analitikė Baltijos šalims Violeta Klyvienė.

Anot jos, finansų rinkose padėtis tampa stabilesnė, tad rizikos priemoka už tai, kad investuotojai skolina Lietuvai, taip pat mažėja, tik gal ne tiek sparčiai kaip norėtųsi.

"Įvertinus skolinimosi trukmę, išleistos emisijos palūkanos yra mažiausios per pastaruosius trejus metus", – tikino Finansų ministerijos Iždo departamento direktoriaus pavaduotojas Gediminas Norkūnas.

Lenkija vakar aukcione išplatino zlotais denominuotą penkerių metų trukmės 3 mlrd. zlotų vertės obligacijų emisiją. Šių obligacijų metinės palūkanos yra 5,5 proc. Investuotojai pageidavo įsigyti obligacijų net už 7,5 mlrd. zlotų.

Kodėl skolinosi doleriais?

Anksčiau ekspertai prognozavo, kad šią obligacijų emisiją Lietuva veikiausiai turėtų leisti jau nebe JAV doleriais, o eurais. Tačiau naujausia išplatinta emisija šiuos spėjimus paneigė. Specialistų teigimu, taip pasielgta veikiausiai todėl, kad dolerio rinkoje buvo didesnė tokių vertybinių popierių paklausa.

"Kai tiek pasiskolinta dolerio rinkoje, logiška buvo eiti į euru dominuotą rinką", – sakė Lukas Tursa, buvęs Finansų ministerijos Iždo departamento direktorius, dabar Ukrainos VAB banko vadovas.

Jo manymu, veikiausiai išankstiniai Finansų ministerijos pokalbiai su potencialiais investuotojais parodė, kad eurais denominuotų obligacijų paklausa nėra pakankama arba už ją gali tekti pasiūlyti aukštesnes palūkanas. "Prisimenant paskutinę Vyriausybės išplatintą emisiją doleriais, sulaukusią milžiniškos paklausos, kuri buvo patenkinta tik iš dalies, buvo galima numanyti, kad kaip alternatyva bus pasirinkta JAV dolerio rinka", – Lietuvos sprendimą skolintis doleriais komentavo L.Tursa.

Anksčiau buvo spėjama, kad skolintis doleriais sustiprėjus šiai valiutai nėra paranku. Be to, paskolą JAV doleriais brangina tai, kad sandorį būtina drausti nuo valiutos svyravimo rizikos, išleidžiant išvestinius vertybinius popierius.

Platins ir eurais?

M.Strėlio įsitikinimu, Lietuva dolerio rinkose pasiskolino tik dalį sumos, veikiausiai antra tiek, tik jau eurais, pasiskolins netrukus. "Netrukus, gal net kitą savaitę, bus emisija eurais", – įsitikinęs pašnekovas.

"Ir toliau bus skolinamasi vidaus rinkoje. Dar vienai, kad ir minimalaus – 500 mln. eurų – dydžio obligacijų emisijai neužtektų patvirtinto grynojo skolinimosi limito", – tokius spėjimus atmetė G.Norkūnas.

M.Strėlio teigimu, nelabai gerai, kad Lietuva skolinasi doleriais. Esą vis dėlto reiktų laikytis taisyklės, kokia valiuta gauni pajamas, tokia ir skolinkis.

"Kiekviena finansų institucija, kuri gauna naudos iš sandorio, konsultuos daugiau mažiau taip, kaip jai geriau. Manau, kad taip ir pakonsultuoja, kad skolinamės doleriais", – svarstė M.Strėlis. Ministerija tarpininkus pasirinko metams.