Lietuva sieks įrodyti, kad Astravo AE turi tikrinti tarptautinė komisija | Diena.lt

LIETUVA SIEKS ĮRODYTI, KAD ASTRAVO AE TURI TIKRINTI TARPTAUTINĖ KOMISIJA

Minske prasidedančiame Espo konvencijos aukšto lygio šalių susitikime Lietuva sieks įrodyti, kad Baltarusijoje statomą Astravo atominę elektrinę turi tikrinti tarptautinė ekspertų komisija.

Penktadienį turėtų būti pasirašytas Espo šalių sprendimas, kuriame bus siūloma sukurti tarptautinę ekspertų grupę, kuri vertintų Astravo AE statybas. Be to, sprendime turi būti pažymėta, kad Baltarusija neatsakė į svarbius klausimus - tokius kaip statybos aikštelės pasirinkimo kriterijai.

„Įgyvendinimo komiteto nutarime bus daug klausimų - tarp jų ir Astravo. (...) Espo konvencijos įgyvendinimo komitetas iškėlė penkis klausimus dėl Astravo AE ir pasakė, kad norint į juos atsakyti reikia kurti ekspertų grupę - arba dvišalę Lietuvos ir Baltarusijos, arba tarptautinę, kur po vieną užsienio ekspertą parenka Lietuva, Baltarusija ir Espo. Pastarasis variantas mums labiausiai priimtinas“, - BNS sakė aplinkos ministras Kęstutis Navickas.

2014 metais Ženevoje vykęs Espo konvencijos šalių susitikimas patvirtino, kad Baltarusija, vystydama Astravo AE projektą, pažeidė keturis konvencijos straipsnius. Nagrinėdamas bylą įgyvendinimo komitetas suformulavo penkis klausimus: atominės elektrinės aikštelės parinkimo kriterijai, AE atsparumas sunkaus keleivinio orlaivio kritimo atveju, galimas AE poveikis požeminiam geriamajam vandeniui ir Neries upės vandeniui, panaudoto branduolinio kuro ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas ir vertinimui naudoti duomenys apie gyventojų, kurie gali būti paveikti avarijos atveju, tankį.

Pasak K.Navicko, Lietuvos pozicija yra, kad šie klausimai sprendime turi išlikti tokie, kaip buvo suformuluoti ir į juos turi atsakyti tarptautiniai ekspertai.

Astravo branduolinę jėgainę Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad darbai vyksta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta.

Lietuva reikalauja, kad Baltarusija padarytų visus būtinus seismologinius, geologinius, hidrologinius AE aikštelės tyrimus, atliktų aikštelės parinkimo procedūras pagal numatytus standartus, taip pat prašo visos apimties SEED misijos ir streso testų pagal Europos Sąjungos metodologiją. Baltarusija į tai atkerta, kad jėgainę stato nepažeisdami taisyklių.

Siūlys pripažinti Astravo AE keliančia grėsmę

Seimas jau šią savaitę apsispręs, ar įstatymu pripažinti Astravo atominę elektrinę (AE) keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui.

Parlamentarai antradienį po pateikimo priėmė svarstyti Branduolinės elektrinės, statomos Baltarusijos Respublikoje, Astravo rajone, pripažinimo nesaugia, keliančia grėsmę Lietuvos nacionaliniam saugumui, aplinkai ir visuomenės sveikatai įstatymo projektą ir dėl jo apsispręs jau birželio 15-ąją.

Pasak energetikos viceministro Simono Šatūno, Baltarusija nepateikė įrodymų, kad pasirenkant AE statybų aikštelę Astravo rajone buvo tinkamai įvertintas Lietuvos gyventojų skaičius, jų pasiskirstymas ir kiti veiksniai, reikšmingi avarinės parengties priemonėms įgyvendinti, radiologinis poveikis Baltarusijos elektrinės normalaus eksploatavimo metu ir įvykus avarijoms.

„Taip pat nepateikti įrodymai, kad žalingo jonizuojančiosios spinduliuotės poveikio gyventojams rizika, įvykus sunkiai neprojektinei avarijai Baltarusijos branduolinėje energetikoje, būtų priimtinai žemo lygio. Taip pat Baltarusija, pasirinkdama statybos aikštelę Astravo rajone, tinkamai neatsižvelgė į galimus seisminius ir kitus gamtinius pavojus, nepateikė įrodymų, kad branduolinės elektrinės aikštelė parinkta vadovaujantis Tatenos saugos reikalavimais“, - Seime parlamentarams tvirtino viceministras.

Pasak jo, taip pat neatlikta „pilnos apimties“ TATENA aikštelės vertinimo misija, Baltarusijos branduolinės energetikos elektrinės riziką ir atsparumą vertinantys streso testai.

S.Šatūno teigimu, Baltarusija, nesilaikydama branduolinės saugos reikalavimų parenkant elektrinės aikštelę ir rengdama šios elektrinės saugą užtikrinančius projektinius sprendimus, pažeidžia Branduolinės saugos konvenciją.

Viceministras pritarė konservatoriaus Žygimanto Pavilionio prognozei, kad Lietuvos sprendimas pripažinti Astravo ES nesaugia padės riboti elektros importą ir jos tranzitą per Lietuvą, taip pat padės labiau koordinuoti diplomatinius veiksmus dirbant su užsienio šalimis.

„Baltijos šalių solidarumas šiuo klausimu yra tikrai vertingas, ne kartą kyla klausimų dėl kitų Baltijos valstybių pozicijos. Todėl, manau, kad būtų vertinga, kad tokia vienokia ar kitokia teisinė išraiška būtų padaryta ir kitose šalyse“, - sakė S.Šatūnas. 

Viceministro teigimu, Lietuva iš Baltarusijos sistemos importuoja mažiau nei 2 proc. elektros, todėl pradėjus riboti baltarusiškos elektros importą ir jos tranzitą per Lietuvą, tai didelės įtakos neturės.

„Jis tikrai nebus reikšmingas (.....) Mes neturime vertinti šito objekto per ekonominę prizmę, jis mums ekonomiškai nėra šiuo momentu svarbus, mes turime vertinti per nacionalinio saugumo prizmę“, - pabrėžė S.Šatūnas. 

Seimas neseniai priėmė įstatymą, kuriuo ketinama riboti elektros iš Baltarusijos ir Rusijos importą.

Astravo branduolinę jėgainę Rusijos korporacija „Rosatom“ stato 50 kilometrų nuo Vilniaus. Lietuvos Vyriausybė teigia, kad darbai vyksta nesilaikant saugumo ir aplinkosaugos standartų. Minskas šiuos priekaištus atmeta.

 

Rašyti komentarą
Komentarai (2)

vst

Suomiai pries kelis metus pasirinko ROSATOM vietoje prancuzu AREVA. Darbai jau prasidejo. Jei norite kaz ka irodyti, pirma reikes irodyti tai Suomijai.. Bet geriau nedaryti cirku ir pakeisti ritorika kol dar imanoma

komedija

Ignalinos AE tarptautinė komisija tikrino...:)))

SUSIJUSIOS NAUJIENOS