Kokias sumas ir kam ima lietuviai, plačiau pakomentavo „Urbo“ banko Verslo tarnybos direktorius Julius Ivaška.

– Kam žmonės ima vartojamuosius kreditus?

– Dažniausiai yra trys priežastys: automobilis – remontas arba automobilio pirkimas; namų ūkis – buitis, baldų remontas; ir sveikata – sveikatinimo paslaugos.

– Kas žmones skatina imti vartojamuosius kreditus?

– Ekonominė situacija Lietuvoje tikrai nebloga, darbo rinka gera, žmonės tiki šviesia ateitimi. Turi darbą, turi pajamas, nori gyventi gerai, nori vartoti ir turi galimybę pasiskolinti.

LNK stop kadras.

– Kiek yra, pavyzdžiui, jūsų banke padidėję užklausų ir sutarčių skaičius?

– Tikrai jaučiamas padidėjimas, kuris truputį svyruojantis – gal vasarą šiek tiek mažiau, rudenį daugiau, žiemą irgi daugiau, bet jis tikrai yra jaučiamas. Tikrai matosi, kad žmonės nebijo skolintis, nebijo vartoti.

– Ar žmonės pasveria savo sprendimą imant vartojimo kreditą, nes vėlgi palūkanos yra didesnės?

– Palūkanos yra didesnės, lyginant su, tarkim, būsto kreditais, bet, kita vertus, tai yra paskola be įkeitimo, be užstato, todėl jos ir turi būti didesnės. Bet jeigu palygintume, kas buvo Lietuvoje prieš 5 metus, prieš 10 metų, tai vartojimo kreditų palūkanos ženkliai mažėja. Dabar vartojimo kreditų palūkanos gali būti ir 7, ir 10 procentinių punktų – tai tikrai yra palanku ir prisideda prie vartojimo kreditų kiekio didėjimo.

LNK stop kadras.

– Kokias dažniausiai sumas ir kuriam laikui ima gyventojai?

– Mes pastebime, kad per pastaruosius metus suma irgi ženkliai didėja. Per turbūt 5–6 metus ji yra padidėjusi beveik dvigubai. Tai vėlgi yra turbūt susiję su tuo, kad žmonės gali ir nori gyventi geriau. Dabar mūsų vidutinė suma yra apie 6 tūkst. eurų.

– Kiek prognozuojate, kad suma galėtų augti, nes rinkoje pasiūlymų yra įvairių?

– Rinkoje tikrai pasiūlymų įvairių. Rinkoje ir pas mus galima pasiskolinti iki 25–30 tūkst. eurų vartojimo kreditų. Bet jeigu palyginsime skirtingas Europos Sąjungos šalis, tai Lietuva yra bene mažiausiai prasiskolinusi vartojimo kredito atžvilgiu, lyginant su BVP. Tai mes matome, kad rinka yra dar vystymosi stadijoje ir tikrai dar gali augti.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Kaip dažnai banko darbuotojams tenka perkalbėti gyventojus nuo vartojimo kredito?

– Turbūt banko darbuotojų tikslas nėra perkalbėti, bet Lietuvoje galioja atsakingo skolinimosi nuostatai, kurie yra tam tikra metodologija, kur apskaičiuojamos ir įvertinamos žmogaus galimybės pasiskolinti, žmogaus pajamos ir tai neleidžia žmonėms pernelyg įsiskolinti. Blogų kreditų mūsų banke, taip pat ir visoje Lietuvoje, šiuo metu yra tikrai labai mažai.

– Kas daroma, jeigu žmogus negali susimokėti?

– Tiek būsto kredito atveju, tiek vartojimo kredito atveju visą laiką stengiamasi susitarti su klientu, perdėlioti grafiką, atidėti mokėjimus ir dažniausiai pavyksta. Svarbiausia – klientų geranoriškas nusiteikimas.

– Minėjote, kad esame mažiausiai linkę skolintis. Kaip keisis ta rinka?

– Manau, vis tiek artėsime prie Europos Sąjungos vidurkio. Augs rinka, vartojimo kreditų skaičius, taip pat būsto kreditų skaičius ir pasieksime tą Europos Sąjungos vidurkį.