Liepos pabaigoje šiaulietis Rolandas su šeima atostogavo Turkijoje. Populiarus kurortas, viešbutis su „viskas įskaičiuota“.

Dabar, grįžęs namo, Rolandas dalijasi įspūdžiais – gausūs stalai, beribiai gėrimai, eilės iki bufeto – Turkijos viešbučių kasdienybė. Tik ar turistui viso šito reikia?

„Galėtų nebūti plius 3 kilogramų ir galėtų nereikėti stumdytis eilėse su turistais iš didelės šalies, girtais turistais. Įpilk man keturis – sako, susipila į vieną, duok dar“, – pasakojo šiaulietis Rolandas Šležas.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

Saulė, jūra, o kur dar neriboti pietūs, vakarienės, pramogos – visa tai kaip magnetas kasmet traukia lietuvius, nes nereikia sukti galvos.

„Pats geriausias, taip ir važiuoju visą laiką poilsiauti“, – tikino vyriškis.

„Nereikia rūpintis, viską gauni atskridęs“, – antrino kitas.

„Pilnas kelionių paketas – didžiausias konkurencinis pranašumas Turkijoje, kurį jie turi, ir, kas be ko, patogu važiuojant šeimoms su vaikais“, – aiškino „Novaturo“ pardavimų vadovas Kazimieras Jarmalis.

Tačiau toks poilsis be rūpesčių gali keistis. Turkijos valdžios institucijos svarsto naikinti „viskas įskaičiuota“ sistemą, ir, panašu, šįkart – rimtai.

„Diskusijos atsinaujino, įsitraukė Turkijos prezidento taryba, kiti politikai. Vasarą imta kalbėti apie konkrečius teisės aktų projektus“, – teigė K. Jarmalis.

Priežastis viena – maisto švaistymas. Turkija skaičiuoja, kad pusė švediško stalo pusryčių išmetami lauk, o kasmet vidutiniškai turkai iššvaisto 23 milijonus tonų maisto.

„Didžiuliai išmetami maisto kiekiai po to atsiliepia per kitą galą, o Turkijos maisto atliekų tvarkymo sistemoje – pirmieji žingsniai. Dėl didelio kiekio išmetamo maisto susikuria dideli metano kiekiai sąvartynuose“, – tvirtino „Žiedinės ekonomikos“ vadovas Domantas Tracevičius.

„Jeigu jau duoda už dyką, tai reikia prisikrauti“, – kalbėjo vyriškis.

„Stengiuosi. Paragauju, jei patinka, prisidedu daugiau“, – sakė kitas vyras.

Vietoje atvirų bufetų Turkija svarsto „à la carte“ praktiką – ką valgysi ir gersi, užsisakai pas viešbučio padavėją.

„À la carte“ reiškia, jog svečias, atėjęs į viešbučio restoraną, renkasi iš meniu. Porcijos yra tarsi padarytos tokios, kiek žmogus iš tikrųjų gali suvalgyti“, – aiškino „Air Guru“ vadovė Eglė Grašytė.

Turkai viliasi, kad maisto atliekų kiekis kris 5 procentais, o tai reiškia šimtais milijonų sutaupytų eurų.

„Buvo Europos Komisijos užsakyti tyrimai, kurie sako, kad būtent skirtingų porcijų dydžių turėjimas – vienas iš efektyviausių būdų mažinti maisto švaistymą“, – tikino „Žiedinės ekonomikos“ vadovas.

Bėda tik ta, kad neaišku, ar kelialapiai pigs turistams. Turkija lietuviams jau pabrangusi – kasmet viešbučiai kainas kelia nuo 15 iki 25 procentų.

„Reikės įsivertinti, kaip su aptarnaujančiu personalu – kas brangiau kainuoja: ar papildomas personalas, ar maistas. Sunku vertinti, nes gali tiek brangti, tiek išlikti stabilios kainos“, – svarstė „Novaturo“ pardavimų vadovas.

Turkijoje ir dabar galima rasti viešbučių be besaikio valgymo ir gėrimo. Tačiau, kaip pastebi kelionių agentūros, toks poilsis kainuoja brangiau.

„Asmeniui keliais šimtais eurų gali būti brangesnis toks viešbutis“, – tvirtino „Air Guru“ vadovė.

Šiaulietis Rolandas sako, kad „viskas įskaičiuota“ – šeimoms patogiau: gali tiksliai susiplanuoti, kiek kainuos kelionė, ir nebus papildomų išlaidų.

„Su šeima, su vaikais – taip, mažiau rūpesčių su „viskas įskaičiuota“, – sakė jis.

Nors neaišku, nei kada, nei ar iš tiesų tokia praktika dings, kalbų jau yra. Ar išvis bus verta skristi į Turkiją?

„Turėtų nukentėti, daug kas nevažiuos tada“, – kalbėjo vyriškis.

„Apskritai kokybiškas aptarnavimas, skanus maistas ir geras kainos bei kokybės santykis – sunku būtų įsivaizduoti, kad Turkija pralaimėtų kovoje su kitomis šalimis ir kryptimis. Vėlgi, dėl pačios kokybės, manau, kad ji išlaikys“, – tikino „Air Guru“ vadovė.

Anot kelionių organizatorių, vien tik šiemet Turkiją gali aplankyti 150 tūkstančių lietuvių.