Tokį pasirinkimą apklausos dalyviams pateikė specialistų paieškos portalo cvmarket.lt ekspertai. Jie respondentų klausė, ką šie, vėl būdami jauni ir turėdami reikiamas galimybes, pasirinktų: 10 metų trunkančią krepšininko (-ės) karjerą ar 40 metų trunkančią specialisto karjerą? Abiem atvejais uždirbta galutinė pinigų suma būtų tokia pati.

„Didelė dalis apklaustųjų nurodė, kad siektų krepšininko karjeros. Vidutiniškai 52 proc. respondentų pasirinko būtent šį variantą. Tiesa, bendrame kontekste ypač išsiskyrė Kaunas. Net 88 proc. apklaustų to miesto gyventojų nurodė, kad esant galimybei rinktųsi trumpą krepšininko karjerą, o ne specialisto darbą. Tuo tarpu kitų Lietuvos miestų gyventojai buvo ne tokie palankūs krepšinio karjerai. Pavyzdžiui, Vilniuje ją vietoj specialisto darbo pasirinktų apie 33 proc. respondentų“, – tyrimo rezultatus dėstė portalo atstovė Raimonda Tatarėlytė.

Jos teigimu, didesnį prielankumą krepšininko, o ne specialisto, karjerai, matyt, lemia ir tai, jog pastarosiomis savaitėmis Slovėnijoje vykstančiame Europos krepšinio čempionate mūsų šalies vyrų krepšinio rinktinė demonstruoja gerus rezultatus.

„Aišku, būti krepšininkais daugiausiai nori vyrai. Tuo tarpu dauguma moterų yra linkusios pasirinkti specialistės karjerą. Tai, matyt, yra susiję ir su objektyviais faktoriais – krepšininkės uždirba mažiau nei vyrai. O ir varžybų populiarumas žymiai skiriasi“, – svarstė R. Tatarėlytė.

Tiesa, daug uždirbančių krepšininkų gretos taip pat yra gana retos. Didesnes algas gauna tik pačios ryškiausios žvaigždės. Be to, atstovės teigimu, pasakyti, koks būdas yra geriausias uždirbti pinigus – greitai ir daug ar po mažiau, bet nuolatos – sudėtinga.

„Tai priklauso nuo daugelio žmogiškų, su asmenybe susijusių dalykų. Pavyzdžiui, ne visi gali susidoroti su užklupusiu dideliu pinigų srautu, o dar sunkiau būna, kai jis staiga nutrūksta“, – aiškino specialistė.

Kaip pavyzdį ji pateikė dar 2008 m. atliktą NBA žaidėjų asociacijos tyrimą, kuriame teigiama, jog karjerai pasibaigus net 60 proc. tos lygos žaidėjų bankrutuos vos po 5 metų. To priežastis – neadekvačiai dideli finansiniai įsipareigojimai, kurių be nuolatinio pajamų šaltinio įvykdyti neįmanoma.

„Žinoma, dalis buvusių krepšininkų sėkmingai pasuka nauju karjeros keliu. Vieni investuoja pinigus į verslą, o kiti tampa treneriais. Tačiau tai irgi pavyksta ne visiems. Tad, nors ir viliojanti krepšininko karjera, ji yra susijusi su rizika“, – tvirtino darbo rinkos ekspertė ir pridūrė, kad NBA žaidėjų asociacijos duomenimis, krepšininko karjera vidutiniškai prasideda nuo 22 metų, o baigiasi sulaukus 28–29 metų. Užsidirbti didesnę pinigų sumą krepšininkas turi vidutiniškai per 6 žaidimo sezonus.

Nepaisant rizikos, kuri lydi krepšininko karjerą, buvęs krepšininkas Sergejus Jovaiša sako, kad jei turėtų galimybę vėl rinktis, ar būti krepšininku, ar eiti specialisto keliu – vis tiek pasuktų sporto link.

„Krepšinis, ypač anksčiau, buvo žaidžiamas ne dėl pinigų, o dėl garbės. Tai buvo daugiau nei žaidimas. Gaila, kad dabar daugelis dalykų suvedama į materialinę gerovę. Prie to labai prisideda ir agentai, kurie jaunus krepšininkus skatina tobulėti tam, kad būtų galima daugiau uždirbti, o ne tam, kad būtų pasiekti aukšti sportiniai rezultatai“, – sakė S. Jovaiša.
Anot jo, būdamas jaunas jis nežinojo, kaip pasisuks gyvenimas, todėl ne tik sportavo, bet ir mokėsi.

„Mes buvome netikri profesionalai. Tokie buvo laikai. Todėl ir požiūris į pinigus ir tai, kaip jie uždirbami, buvo kitoks. Tačiau esu įsitikinęs, kad išsilavinimas netrukdo net ir pasirinkus krepšininko karjerą. Man, pavyzdžiui, jis padėjo baigus profesionaliai sportuoti pereiti į daugeliui įprastą gyvenimo ritmą“, – prisiminė Sergejus Jovaiša.