LIETUVOJE GRIEŽTĖJA UŽSIENIEČIŲ ĮDARBINIMO PROCEDŪROS, TVARKA DĖL LEIDIMŲ LAIKINAI GYVENTI

Lietuvoje griežtinamos užsieniečių įdarbinimo procedūros, tvarka dėl leidimų laikinai gyventi.

Kaip penktadienį pranešė Vidaus reikalų ministerija (VRM), pastaruoju metu stebimos tendencijos, kad kuriasi daug naujų įmonių, kurios nevykdo veiklos, bet tarpininkauja dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo užsieniečiams, o iš tiesų šiuos darbuotojus nuomoja kitoms įmonėms.

Siekiant užkirsti kelią neteisėtai migracijai, naujoje tvarkoje nustatomos aplinkybės, pavyzdžiui, įmonė užsiima fiktyvia veikla arba nevykdo veiklos Lietuvoje, kurias identifikavus, bendrovė nebegali kviesti įsidarbinti užsieniečių šešis mėnesius.

„Didėjantys darbo migracijos srautai kelia rimtų iššūkių. Reaguodami į šių dienų migracijos procesus pasaulyje bei pasikeitusią geopolitinę situaciją regione, privalome užtikrinti, kad imigracijos procedūromis mūsų šalyje nebūtų piktnaudžiaujama“, – pranešime cituojama ministrė Agnė Bilotaitė.

Be to, nustačius, kad užsienietį kviečiasi įmonė, kuri negali įdarbinti užsieniečių, jo prašymas išduoti ar pakeisti leidimą laikinai gyventi bus nepriimamas.

Pasak pranešimo, siekiant užtikrinti valstybės nacionalinio saugumo interesus ir reguliuoti užsieniečių srautus, nuo šiol išorės paslaugų teikėjų sąrašą tvirtins vidaus reikalų ministras savo įsakymu – iki šiol tai darė Migracijos departamentas.

Pastarasis turės suderinti išorės paslaugų teikėjų sąrašą su Valstybės saugumo departamentu, policija ir Valstybės sienos apsaugos tarnyba bei pateikti tvirtinti vidaus reikalų ministrui.

Šiuo metu išorės paslaugų teikėjai yra 34 valstybėse.

Praėjusiais metais į Lietuvą dirbti atvyko 50 tūkst. užsieniečių, kurių pagrindinės kilmės šalys – Baltarusija, Uzbekistanas, Ukraina, Kirgizija, taip pat auga užsieniečių, atvykstančių iš Tadžikistano, Kazachstano ir Azerbaidžano skaičiai.