Pagrindinis prioritetas

Kompensavimo projektą šiuo metu rengia Vyriausybė ir tik jį parengusi ketina pristatyti Prezidentui Gitanui Nausėdai ir Seimo opozicijai.

„Be jokios abejonės, jeigu mes įvertintume kainos augimą pagal dabartinės rinkos kainą, o tas kainos augimas tiesiogiai susijęs su dujų kainų augimu, o vakar per vieną dieną dujų kainos rinkose padidėjo 15 proc., tai akivaizdu, kad įtaka kainų augimui bus nuo sausio 1 d. Tai, be jokios abejonės, Vyriausybė apribos tą kainų kilimą, kaip padarė nuo liepos 1 d. Dabar yra rengiamas ateinančių metų biudžeto projektas ir, priklausomai nuo skirtingų prielaidų dėl rinkos kainų, tam kompensavimui gali reikėti nuo 0,5 iki 1 mlrd. eurų“, – interviu LRT radijui antradienį sakė premjerė.

Pasak I.Šimonytės, energetikos kainų suvaldymas bus pagrindinis prioritetas kitų metų valstybės biudžete. „Stebėdami situaciją matome, kad pagrindinė užduotis valstybei ir problema, kurią reikia išspręsti, bus energetikos kainų šuolio suvaldymas ateinančiais metais, dėl to pasiūlymus dabar Vyriausybė rengia ir tai bus pagrindinis prioritetas kitų metų biudžete“, – sakė Vyriausybės vadovė. Jos teigimu, bus vykdomi visi kiti įsipareigojimai, kurie numatyti įstatymuose, – indeksuoti pensijas ir daryti kitus sprendimus. „Tačiau energetikos kainų šuolio amortizavimas bus didžioji finansinė kitų metų biudžeto dalis“, – pridūrė ji.

Elektros ir gamtinių dujų kainų gyventojams ir verslui kompensacijoms antrąjį šių metų pusmetį iš valstybės biudžeto skirta 570 mln. eurų, iš jų apie 370 mln. eurų – visuomeninio tiekėjo „Ignitis“ skolai padengti, o apie 200 mln. eurų padalijama gamtinių dujų ir elektros tiekėjams, iš jų 165 mln. eurų – tik elektros tiekėjams, įskaitant ir nepriklausomus.

Prezidentas G.Nausėda teigia, kad kylant energijos kainoms turi būti apsaugoti pažeidžiamiausi gyventojai. „Būtina įvertinti siūlomus veiksmus tiek karo, tiek energijos išteklių kainų kontekste. Turime užtikrinti, kad nedidėtų energetinis skurdas, o priimami sprendimai apsaugotų pažeidžiamiausius gyventojus“, – pranešime teigė šalies vadovas.

Didins valstybės skolą

Finansų analitikai sutinka, kad tai daryti reikia, tačiau primena, jog tai didins valstybės skolą, gali didėti mokesčiai ar atsiras naujų, o galbūt bus mažinamos valstybės išlaidos. Kita vertus, kompensacijos gali būti siejamos ir su artėjančiais rinkimais.

Valstybei nesikišant, visuomeninė elektros kaina nuo 2023 m. sausio vartotojams padvigubėtų.

„Viena vertus, iš tiesų galima sieti tai su artėjančiais rinkimais, kaip ir bet kokios paramos formos, gali būti, kad jas rinkimų metu dalis gyventojų atėję prie balsadėžių gali prisiminti ir galbūt tai turės įtakos jų apsisprendimui balsuojant“, – BNS sakė Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Ramūnas Vilpišauskas.

„Bet, kita vertus, reikia matyti situaciją visoje ES ir ne tik, Jungtinėje Karalystėje, JAV, visose šalyse ieškoma būdų, kaip sušvelninti ypač aukštų gamtinių dujų, elektros, kuro kainų poveikį namų ūkio finansams“, – pridūrė jis.

Jo teigimu, vadinamoji pragyvenimo išlaidų krizė jau pusmetį dominuoja daugelio ES šalių politinėse darbotvarkėse, todėl šia prasme rinkimų ciklas niekuo dėtas: „Tiesiog yra tokia situacija, kai visos šalys ieško būdų, kaip tą išaugusį kainų poveikį sušvelninti gyventojams, tik skiriasi pasirenkamų priemonių rinkinys.“

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas primena, kad pasiskolintą dar vieną milijardą reikės grąžinti, mokant didelę kainą, todėl valdžia problemas iš dalies perkelia į ateitį. Pasak jo, šiuo metu už dešimties metų paskolą jau reikia mokėti apie 3 proc. palūkanų, todėl vien kompensavimui skirtas valstybės skolinimasis tik dar labiau augintų skolos kainą, o biudžetas vis labiau kryptų į skolos aptarnavimą, o ne į naujų paslaugų plėtrą.

„Gali atsitikti taip, kad, viena vertus, kompensuosime energijos kainas, kita vertus, užsiauginsime skolą, todėl gali prireikti didinti mokesčius, kas reiškia, kad tie patys gyventojai per kitą pusę sumokės už tą patį“, – sakė M.Dubnikovas.

„Su tomis kompensacijomis įsisiūbuoti nereikia, nes tai sugriaus biudžetą ir galiausiai turėsime brangiai skolintis, bus prieita prie mokesčių didinimo, o to turbūt niekas nenori“, – pabrėžė analitikas.

Vertina galimybes

SEB banko ekonomisto Tado Povilausko manymu, kompensacijoms numatytą sumą valdžia pirmiausia vertina pagal valstybės biudžeto galimybes, tačiau tam numatyta suma – 0,5–1 mlrd. eurų – rodo, kad ruošiamasi išlaidų didėjimą stabdyti gana rimtai.

„Turbūt pirmiausia yra vertinamos valstybės galimybės. Matyt, yra žinomas elektros ir dujų suvartojimas, matyt, per tai ir modeliuojama parama. Primityviausias pavyzdys: jeigu per pusmetį Lietuvoje suvartojama 1,5 teravatvalandės elektros, tai norint subsidijuoti elektros kainą, pavyzdžiui, 10 centų kilovatvalandei, reikėtų 150 mln. eurų“, – kalbėjo T.Povilauskas.

„Skirtumas tarp 0,5 mlrd. ir 1 mlrd. yra dideli pinigai, akivaizdu, kad ruošiamasi gana stipriai neleisti, kad elektros ir gamtinių dujų kainos išaugtų“, – pridūrė jis.

M.Dubnikovas taip pat mano, kad tebeaugant elektros ir dujų kainoms valstybė žmonėms,  galbūt ir verslui, turi iš dalies jas kompensuoti, tačiau Vyriausybės parama neturi būti plokščia – visiems ir už visą suvartotą energijos kiekį. „Be abejo, reikia amortizuoti kainų šoką, bet būtų tikrai tikslingiau kalbėti ne apie stogą raunančią milijardinę paramą, o konkrečias kompensacijas už kilovatvalandę ir jų kiekį“, – sakė analitikas.

T.Povilausko teigimu, Vyriausybė kompensacijomis bando švelninti staigaus namų ūkių išlaidų padidėjimo poveikį bendrai šalies ekonomikai. „Viskas suprantama iš Vyriausybės pozicijų – namų ūkiams bandoma švelninti augimą, neleisti augti kainoms tiek, kiek jos auga rinkoje, siekiant išvengti didesnio šoko ekonomikai. Turbūt suprantama, kad nuo tam tikros dienos, jeigu nebus priimti sprendimai, būtų staigus šuolis, kuris paveiktų kiekvieną namų ūkį ir tai persimestų į ekonomiką“, – sakė T.Povilauskas.

Jis spėjo, kad valstybei nesikišant visuomeninė elektros kaina nuo 2023 m. sausio vartotojams padvigubėtų, o gamtinės dujos kainuotų 2–3 kartus brangiau nei dabar.

R.Vilpišausko teigimu, pastaruoju metu pagrindinės diskusijos vyksta ne apie tai, ar apskritai Vyriausybė turėtų reaguoti į išaugusias kainas, bet kokio pobūdžio parama yra tinkamiausia.

Verslas tikisi pagalbos

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis sako, kad Lietuvos eksportuotojai susiduria su rizikomis prarasti konkurencingumą tiek ES, tiek trečiųjų šalių rinkose, jei nesulauks valstybės paramos esant tokioms aukštoms elektros kainoms.

Verslo atstovo teigimu, Lietuvoje elektra kainuoja brangiausiai ES, palyginti su kitais eksportui svarbiais pasaulio regionais, kainų skirtumas dar ryškesnis.

„Eksportuojantis verslas iš viso negali taip greitai adaptuotis prie tokių kainų pokyčių. Pavyzdžiui, nors ir Vakarų Europos šalyse kainos aukštos, mes esame visiški rekordininkai, o jei pažiūrėtume ne į ES valstybes, kur eksportuojame, ten kainos yra mažesnės kartais, o mes turime pardavinėti“, – agentūrai ELTA sakė A.Romanovskis.

„Tai reiškia prarastas rinkas. Turime visišką energetinio karo situaciją ir jo be valstybės pagalbos su finansiniais instrumentais nelaimėsime“, – pridūrė jis.

Efektyvia pagalba verslui jis vadina tikslines subsidijas, kurios galėtų būti panašios į mokėtas nuo COVID-19 labiausiai nukentėjusiems sektoriams šio viruso pandemijos metu.

„Reikėtų tikslinių subsidijų, per pandemiją pasimokėme – analizuoji sektorius, kurie ypač imlūs elektrai, ir tada bandai sušvelninti tai“, – įvardijo A.Romanovskis ir pridūrė, kad verslui atlaikyti pandemijos šoką valstybė padėjo sėkmingai, pramonės rodikliai augo – buvo vieni geriausių tarp visų ES šalių.

„Tokį lūkestį turime ir dabar“, – tikino LVK vadovas ir akcentavo, kad, Lietuvai praradus eksporto rinkas, jas susigrąžinti įmonėms būtų sudėtinga.

Užsiauginsime skolą, todėl gali prireikti didinti mokesčius, kas reiškia, kad tie patys gyventojai per kitą pusę sumokės už tą patį.

Mažiau nuostolinga nedirbti

Kalbėdamas apie rekordinių energijos kainų poveikį Lietuvos gamintojams, A.Romanovskis pateikia bendrovės, kuriai finansiškai naudingiau būti sustabdžius savo veiklą, pavyzdį.

„Yra įmonė, kuri gamina polikarbonatą iš plastiko, visokius stogelius – ji pusantro mėnesio stovi. Nes jiems gaminti yra didesnis nuostolis, nei negaminti. Jie buvo gana rimti žaidėjai eksporto srityje savo segmente. Jie negamina visiškai“, – valstybės pagalbos svarbą iliustravo verslo atstovas.

Pasak A.Romanovskio, šiuo metu elektros dedamosios svarba yra kosminė gaminant bet kokį produktą, nors dar net neprasidėjo žiema, kai dėl išaugsiančios gamtinių dujų paklausos prognozuojamos dar aukštesnės energijos išteklių kainos.

Jis priminė, kad jei tokiomis aplinkybėmis verslas pagalbos nesulauks, pajamų neteks pati valstybė. „Nes verslas nesumoka mokesčių, žmonės netenka darbo ir pan. Tikriausiai ir mūsų lūkestis, kad valstybė tai įsivertins, ir kaip nusprendė per pandemiją, kad geriau išmokėti subsidijas, bet verslus palaikyti“, – paaiškino A.Romanovskis.

Pateikė siūlymų

Energetikos ministerijos pavedimu Lietuvos elektros perdavimo tinklo operatorė „Litgrid“ antradienį raštu kreipėsi į elektros biržą „Nord Pool“ ir pateikė siūlymų, kaip koreguoti elektros kainą nustatančias formules.

„Litgrid“ išplatintame pranešime teigiama, kad siūlymai skirti išvengti situacijų, kai dėl atmestų rinkos dalyvių siūlymų biržoje tam tikromis valandomis susidaro pasiūlos trūkumas ir tai lemia elektros kainos augimą.

Pasak „Litgrid“ generalinio direktoriaus Roko Masiulio, šiuo metu svarbu rasti sprendimą, kuris atspindėtų specifinę Baltijos šalių elektros sistemą ir generacijos struktūrą, ir būtų išvengta elektros gamintojų pasiūlymų paradoksalaus atmetimo.

„Kreipdamiesi į „Nord Pool“ biržos operatorę tikimės rasti tinkamų techninių sprendimų, kurie užtikrintų, kad tokios situacijos kaip praėjusią savaitę, kai biržoje buvo fiksuojama maksimali galima kaina ir numatomas vartojimo apribojimas Baltijos šalių rinkose, nebesikartotų“, – pranešime cituojamas R.Masiulis.

„Litgrid“ primena, kad rugpjūčio 17 d., siekdama išvengti elektros vartojimo ribojimo Baltijos šalyse, Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“ aktyvavo šalyje esančius rezervus – iš šaltos būsenos aktyvavo Panevėžio elektrinę, taip pat buvo aktyvuota papildoma rezervinė galia Lietuvos elektrinės kombinuoto ciklo bloke, kurio veikimas buvo suplanuotas rinkoje. Šis veiksmas užtikrino elektros pasiūlą Baltijos šalyse.

Apie ketinimus kreiptis į „Nord Pool“ yra pranešusi ir Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT), kai rugpjūčio 17 d. 18–19 val. elektros kaina „Nord Pool“ biržoje Lietuvos, Latvijos ir Estijos zonose siekė maksimalią 4 tūkst. eurų už MWh ribą, o bendra visos dienos kaina viršijo 830 eurų už MWh. Dienos elektros kaina Lietuvoje išlieka viena aukščiausių tarp „Nord Pool“ valstybių.