Panevėžio stiklo gamykla veikti pradėjo prieš 60 metų. Iki šiol įvairių formų stiklinė tara gaminama ir dieną, ir naktį, 7 dienas per savaitę, o tai elektros kainos šuolių išvengti nepadeda.

Negana to, kad nutrauktas povandeninis kabelis tarp Estijos ir Suomijos vis dar neveikia, nuo šeštadienio Lietuva negauna elektros ir iš Švedijos.

„Operatoriaus teigimu, ji neveiks iki balandžio 2 dienos, tai kokios bus kainos artimiausiu laikotarpiu prognozuoti nelengva, tačiau tikėtis, kad jos bus mažesnės – neverta“, – teigė „Ignitis" atstovė Laura Beganskienė.

Pavyzdžiui, pirmadienį elektros kilovatvalandė „Nordpool“ biržoje nuo 8 iki 9 valandos ryto Lietuvoje kainavo beveik eurą.

„Kai dujos kainuoja 40 eurų už megavatvalandę, o elektra kainuoja 770 eurų, tai rodo, jog kažkas su rinka yra negerai“, – pabrėžė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

Absoliuti dauguma arba net 90 proc. buitinių vartotojų turi fiksuotos kainos planus, todėl tokių šuolių nejaučia.

„Kainos svyruoja tarp 24–26 euro centų už kilovatvalandę“, – duomenimis dalinosi Lietuvos energetikos agentūros vadovė Agnė Bagočiutė.

„Ignitis“ yra nepriklausomas tiekėjas, atsiriekęs didžiausią pyrago dalį rinkoje. Jo klientų – beveik milijonas.

„Apie 3 proc. arba 30 tūkst. buitinių vartotojų yra pasirinkę su birža susietą planą, tai jiems reikėtų atsižvelgti į kiekvienos atskiros valandos kainą biržoje ir pagal tai derinti savo vartojimą“, – patarė L. Beganskienė.

O štai verslas neturi kur dėtis.

„2020 metais kilovatvalandė buvo visų metų vidurkis, biržinė kaina buvo 3,4 cento. Šiuo metu turime apie 9 centus, tai 3 kartus brangiau. Aišku, nuo rekordinių 2021 metų ji yra žemesnė“, – kalbėjo prekybos tinklo „Norfa“ įkūrėjas Dainius Dundulis.

Panevėžio stiklo vadovas sako, kad viena tokia diena įmonei reiškia plius 12 tūkst. prie elektros sąskaitos.

„Įprasta elektros kaina per dieną mums kainuoja maždaug 6 tūkst. eurų, šiandieninė elektros kaina mums kainuos 18 tūkst. eurų“, – skaičiais dalinosi „Panevėžio stiklo“ generalinis direktorius Gintaras Petrauskas.

O tokios dienos kaip ši – kartosis nuolat. Pirmadienį Lietuva pati pasigamino kiek daugiau nei pusę jai reikalingos elektros.  

„Didesnioji dalis – virš 40 proc. – yra pagaminama šiluminėse elektrinėse, likusi dalis – virš 30 proc. – pagaminama vėjo jėgainėse ir nereikšminga dalis – saulės elektrinėse“, – aiškino A. Bagočiutė. 

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Kol nepastatyta antroji jungtis su Lenkija „Harmony Link“, Lietuva bus priklausoma nuo švedų.  

„Elektrinių yra per mažai ir dėl to, jos tiesiog nesuformuoja pakankamai pasiūlos rinkoje, tad kainos kyla iki tokių nepriimtinų ekonomikai lygių, tai trūksta saulės ir vėjo elektrinių pajėgumų“, – akcentavo M. Nagevičius.

Tačiau energija iš saulės ir vėjo yra nepastovi, o baterijų, kuriose būtų galima kaupti elektrą, Lietuvoje nepakanka.  

Be to, elektros suvartojimas dabar kur kas didesnis nei prieš dešimtmetį, o dujinių elektrinių sumažėjo.  

„Yra senų sovietinių elektrinių, bet norint jas paleisti, reikia pusę paros deginti gamtines dujas be elektros energijos gamybos, tai yra brangu ir sudėtinga“, – teigė Lietuvos atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas. 

Lietuva iš padėties bandys suktis kartu su latviais ir estais.

„Reikėtų daryti taip, ką dabar daro Vokietija, kurioje naujoji Vyriausybė planuoja įrengti 20 gigavatų dujinių elektrinių ne tam, kad padidintų dujų suvartojimą, bet tam, kad tiesiog tuo metu, kai trūksta pajėgumų, būtų kas gamintų“, – aiškino M. Nagevičius.

Kovo mėnesį elektra Lietuvoje vidutiniškai kainavo 92 eurus už megavatvalandę, vasarį – daugiau nei 150 eurų, metų pradžioje – apie 89 eurus.