– Visų pirma, kaip bankomate galėjo atsidurti suklastotos kupiūros?

– Tai iš tikrųjų nėra neįprastas reiškinys, tokie atvejai kartais pasitaiko. Bankomatuose ne tai, kad atsiranda, o specialiai jie sulaiko padirbtus pinigus, kai žmogus juos įdeda. Tokiu atveju bankomatas sulaiko įtartiną banknotą ir jis vėliau perduodamas Lietuvos bankui ekspertizei.

– O kaip fiksuojama, kas atnešė tą galimai suklastotą pinigą? Ar tai būna nufilmuota?

– Taip, visi bankomatai yra stebimi vaizdo kameromis, todėl galima identifikuoti asmenį, kuris įnešė pinigus. Be to, žmogus gauna kvitą, kuriame nurodoma, kad viena iš įneštų kupiūrų buvo sulaikyta dėl įtarimų. Tai dar nereiškia, kad ji tikrai padirbta – tiesiog sistema kažką pastebėjo. Tokia kupiūra siunčiama į Lietuvos banką, kur jau atliekama galutinė ekspertizė.

– Kokios atsakomybės gali susilaukti žmogus, įnešęs padirbtą kupiūrą?

– Tai gana sudėtingas klausimas. Iš tiesų žmonės neretai būna apgauti – jie patys net neįtaria, kad pinigas padirbtas. Jei tai vienetinis atvejis ir žmogus bendradarbiauja, niekas jo nebaudžia. Dažniausiai policija tik apklausia, bando išsiaiškinti, iš kur gauta kupiūra. Baudžiami tik tie, kurie įsigyja ir tyčia platina suklastotus pinigus.

– Ar toks žmogus gali tikėtis kokios nors kompensacijos, jei buvo apgautas? Tarkime, pinigą gavo prekybvietėje ar iš pažįstamo?

– Deja, tokiais atvejais atsakomybė tenka tam, kuris tą pinigą pateikia. Pinigas būna konfiskuojamas ir kompensacija nemokama. Situacija labai panaši kaip ir kitų sukčiavimų atvejais – jei neturi įrodymų, kad tave apgavo, kompensacijos tikėtis sunku. Todėl labai svarbu žinoti, kaip atpažinti padirbtus pinigus – kad jų nepriimtum ir pats nepakliūtum į nemalonią situaciją.

– Artėja vasara – šiltasis metų sezonas. Ar tiesa, kad vasarą apyvartoje padaugėja grynųjų pinigų?

– Tikrai taip. Žmonės daugiau keliauja, vyksta į užsienio šalis, todėl ir grynųjų pinigų naudojimas padidėja.

– Tikriausiai tokiu metu dažniau pasitaiko ir padirbtų pinigų atvejų?

– Taip, bet nesakyčiau, kad labai dažnai. Lietuvoje apskritai grynieji pinigai naudojami šiek tiek rečiau nei kai kuriose kitose šalyse. Mūsų šalyje tendencijos yra gana pastovios visais metų laikais. Tačiau užsienyje tikrai pastebima, kad vasarą padirbtų kupiūrų padaugėja.

– Kokio nominalo kupiūros dažniausiai klastojamos?

– Visoje Europoje dažniausiai padirbinėjami 20 ir 50 eurų nominalai. O praėjusiais metais mes pastebėjome, kad daugiausia buvo fiksuota 50 eurų padirbtų kupiūrų. Taip pat netikėtai išaugo 100 eurų nominalo klastočių skaičius, tai buvo kiek neįprasta.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Šiandien į mūsų studiją atvykote su pavyzdžiais – turite kupiūrų, iš kurių vienos yra tikros, kitos – klastotės. Mano rankose – tikra 20 eurų kupiūra. Beje, tai – specialus mokomasis banknotas, skirtas tam, kad būtų galima pajusti ir suprasti pagrindinius autentiško banknoto požymius. Gal galėtumėte trumpai paaiškinti, kaip greitai atpažinti galimai padirbtą kupiūrą ar bent jau įtarti, kad kažkas su ja negerai?

– Taip, tai tam taikome tris paprastas taisykles: apčiuopti, pažvelgti ir pakreipti. Tai apčiuopti yra savaime suprantama, tiesiog paliesti kraštus. Pats banknotas turi savotišką šiugždumą, savotišką tekstūrą. Dažniausiai padirbinėjimai jaučiasi kaip paprastas popierius.

– Jūs turite ir padirbinį. Akivaizdžiai matosi, kad hologramos nėra. Matosi, kad šiek tiek nublukęs yra. Ir popierius tikriausiai ne toks, kaip jūs sakote, šiugždus.

– Taip, ir pažiūrėjus prieš šviesą nematyti langelio, kuris yra viena iš pagrindinių apsaugos priemonių. Hologramos taip pat nėra – ji tiesiog atspausdinta. Be to, šiuose piniguose net yra užrašyta, kad tai kopija. Tai yra vadinamieji filmų pinigai, kurie sudaro didelę dalį iš visų padirbtų pinigų, su kuriais susiduriame. Štai, pavyzdžiui, 50 eurų kupiūra – taip pat netikra. Pažiūrėkite: nėra jokių apsaugos požymių, irgi parašyta „movie money“. Viskas neatitinka, serijos numeriai yra labai keisti, kurių negali būti. Tai rodo, kad net nereikia išmanyti visų apsaugos požymių – užtenka, kad žmogui kiltų mažas įtarimas, ir jau galima suprasti, kad kažkas su tuo banknotu negerai.

– Yra ir 100 eurų kupiūra. Ar ji taip pat filmų pinigai?

– Taip. Viršuje net parašyta „Prop money“. Ir ši kupiūra taip pat labai prastos kokybės. Nėra nei blizgesio, nei hologramos, nei klijuotų elementų. Tikrame 100 eurų banknote matyti savotiškas žvilgesys, kuris keičiasi pakreipus banknotą. Čia niekas nesikeičia, viskas tiesiog atspausdinta.

– Taigi, apibendrinant, ką galime pasakyti – pirmiausia verta atkreipti dėmesį į hologramą, po to – ieškoti vandens ženklo, ir, žinoma, šiugždesys.

– Būtent. Tikrai nereikia žinoti visų apsaugos priemonių, užtenka vos kelių požymių, svarbu, kad žmogui kiltų bent įtarimas, kad kažkas negerai. Aišku, pasitaiko atvejų, kai pinigai būna tikri, bet, pavyzdžiui, labai susidėvėję, nutrinta holograma. Tačiau kuo daugiau žmogus žinos apie apsaugos požymius, tuo tiksliau galės atpažinti padirbinį. Ir, jeigu kam įdomu, tai Lietuvos banko interneto svetainėje yra specialūs mokymai – bet kuris žmogus gali juos peržiūrėti ir daugiau sužinoti apie banknotų apsaugos priemones.