Pastarųjų trejų metų grąža yra maždaug ketvirtadaliu didesnė nei 2017–2019 metais.

„Lietuvos bankas investavimo rezultatus vertina atsižvelgdamas į vidutinio laikotarpio – trejų metų – perspektyvą. Taip eliminuojama trumpojo laikotarpio svyravimų ar valiutų kursų pokyčių įtaka. Be to, toks rezultatų vertinimo terminas leidžia siekti didesnės tikėtinos grąžos vidutiniu laikotarpiu, prisiimant ne didesnių nei rizikos biudžetas nuostolių per vienus metus riziką. Siekiant didesnės grąžos ilgesniuoju laikotarpiu, rizikos biudžetas šiemet padidintas 50 mln. eurų – iki 250 mln. eurų“, – teigia centrinis bankas.

Lietuvos bankas valdo didžiausią šalyje investicijų portfelį – vidutinė su pinigų politikos operacijomis nesusijusio finansinio turto vertė 2020 metais sudarė apie 4,6 mlrd. eurų.

Pasak Lietuvos banko Bankininkystės tarnybos direktoriaus Jono Kanapecko, investicinį portfelį sudaro 3,12 mlrd. eurų, rezervų – 1 mlrd. eurų, aukso – 297 mln. eurų. Trumpalaikį portfelį sudaro 176 mln. eurų.

J. Kanapecko teigimu, praėję metai buvo sudėtingi tiek finansų rinkoms, tiek tiems, kurie jose investuoja.

„Ypatingai didėjo finansų rinkų kintamumas ir nestabilumas, tam buvo daug priežasčių – tiek geopolitinės įtampos ir ekonominiai sunkumai, bet, žinoma, didžiausią įtaką turėjo COVID–19 pandemijos sukelti iššūkiai“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė J. Kanapeckas.

Jis akcentavo, kad didžiąją dalį centrinio banko investicijų sudaro investicijos į skolos vertybinius popierius.

„Tai, kad šių vertybinių popierių pajamingumai praeitais metais mažėjo, be abejo, sąlygoja tai, kad tie vertybiniai popieriai brango ir tai teigiamai prisidėjo prie mūsų investicijų grąžos“, – sakė J. Kanapeckas.

„Žinoma, svarbu neužmiršti, kad šitas poveikis, kuris praeitais metais buvo teigiamas, turi dvejopą įtaką – kai pajamingumai sumažėja, mūsų vertybiniai popieriai pabrangsta ir tuo galima pasidžiaugti, kita vertus, sumažėję pajamingumai labai apriboja mūsų galimybes uždirbti didesnes palūkanų pajams iš šių vertybinių popierių žvelgiant į ateitį“, – pridūrė Lietuvos banko atstovas.

J. Kanapeckas nurodė, kad Lietuvos bankas tam tikrą dalį savo portfelio investuoja į pasaulio akcijas. Jos pastaraisiais metais brango ir tai buvo teigiamas veiksnys.

„Trečias veiksnys yra susijęs su valiutų kursų pokyčiais. Praeitais metais tos valiutos, kurios yra mums svarbios, euro atžvilgiu silpnėjo, ir tai buvo neigiamas veiksnys mūsų investicijoms. To priežastis yra ta, kad Lietuvos bankas, stengdamasis maksimaliai išskaidyti riziką, naudodamas rizikos pariteto metodą, taip pat sudarydamas prielaidas didesnei grąžai ilgesniu laikotarpiu, dalies savo investicijų į JAV, Kanados ir Didžiosios Britanijos vertybinius popierius nedraudžia nuo valiutos kurso rizikos ir todėl šitas veiksnys turi mums įtaką“, – sakė J. Kanapeckas.

Tiesa, jis nurodė, kad šio veiksnio įtaka neturi būti būti ypatingai sureikšminama, nes jo įtaka finansiniams rezultatams turi tendenciją mažėti.