„Labiau auga vartojimo kredito sumos, o ne naujai išduotų kreditų skaičius. Tai rodo, kad dėl kylančių kainų, galbūt, augančių visuomenės galimybių, nes atlyginimai irgi auga pakankamai sparčiai pastaraisiais metais, tai šie veiksniai sudaro galimybes gyventojams pasiimti daugiau to mažesnio, smulkesnio kredito (...) smulkiems buitiniams pirkiniams, nedideliam namo remontui – rečiau žmonės įsipareigoja didesnėmis sumomis vartojimo kreditui“, – LRT radijui trečiadienį teigė LB Makroprudencinės analizės skyriaus ekonomistas Arnoldas Bytautas.

Centrinio banko atstovo teigimu, vartojimo kreditai dabar imami 22–24 proc. didesni nei prieš kelerius metus.

„Palyginus su 2022 metų pradžia, prieš palūkanų didėjimą, prieš struktūrinius pokyčius bankų sektoriuje, kada vidutinė vartojimo paskola siekdavo 2,1–2,2 tūkst. eurų, tai pernai pabaigoje ši suma siekė 3,1 tūkst. eurų“, – tvirtino A. Bytautas.

Pasak jo, vartojimo paskolų augimo nuo 2022 metų proveržio viena priežasčių – banku tapus „Revolut“,  jo duomenys apie vartojimo paskolas buvo įtraukti į bendrą statistiką.