G. ŠIMKUS: PRAMONĖ TURĖTŲ ATSIGAUTI KITŲ METŲ PIRMĄJĮ PUSMETĮ

Lietuvos bankui (LB) gerinant šių metų ir kiek bloginant kitų metų šalies ekonomikos prognozes, LB vadovas Gediminas Šimkus sako, kad pramonė, ypač eksportuojanti, turėtų vėl pradėti augti kitų metų pirmąjį pusmetį, o jai sparčiau augti neleis ir šiemet vis dar smunkantis realus vidaus vartojimas.

G. Šimkaus teigimu, palyginti su prieš ketvirtį buvusiomis perspektyvomis ir prognozėmis spartesnis ekonomikos atsigavimas atidedamas į kitų metų pradžią.

„Pirmąjį ketvirtį Lietuvos ekonomika smuktelėjo 2 proc., daug kas rado progą pūsti pavojaus signalus apie recesiją, krizę, kitokias negandas. Antrąjį ketvirtį sulaukėme staigmenos su pliuso ženklu, tai buvo 3 proc. ūgtelėjimas. Manome, kad riekia žiūrėti sistemiškai, ir mūsų vertinimas nesikeičia, dramoms pagrindo nėra, tačiau ir pirmieji 3 procentai dar ne pavasaris. Ekonomika tebėra vangi, ūkio aktyvumas prislopęs, ir galutinis metų rezultatas deja, bus su nedideliu, bet minusu“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė G. Šimkus.

LB pagerino birželį skelbtą prognozę ir mano, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) smuks 0,6 proc., o 2024 metais jis augs 2,1 procento.

Birželį LB prognozavo, kad Lietuvos ekonomika šiemet smuks 1,3 proc., o kitąmet augs 2,7 procento.

Pasak G. Šimkaus, 0,6 proc. punkto mažesnė kitų metų ekonomikos augimo prognozė yra „nemalonus pokytis į neigiamą pusę“, kurį lėmė išoriniai veiksniai, taip pat nuo 1,5 iki 1 proc. sumažintos euro zonos BVP augimo prognozės.

„Turint omenyje, kad euro zona ir kitos Europos Sąjungos valstybės, kurioms euro zona taip pat yra reikšminga prekybos partnerė, be jokios abejonės, mes turime jau tą apsunkusią bendrą ekonominę padėtį“, – teigė G. Šimkus. 

„Daugelio kitų valstybių, į kurias Lietuvos eksportuotojai taip pat gabena savo prekes ir paslaugas, ekonominės augimo prognozės taip pat buvo peržiūrėtos žemyn", – pridūrė LB vadovas.

Anot jo, vieno pagrindinių ekonomikos variklių – pramonės – atsigavimo artimiausiais mėnesiais nesitikima, tačiau prieš kurį laiką „aukso amžių“ išgyvenusi pramonė dabartinius sunkesnius laikus gali išgyventi oriai.

„Užsakymų įmonėms nedaugėja, bendras užsakymų lygis nesiekia ilgalaikio vidurkio, pramonės įmonės sakosi turinčios sukaupusios daug produkcijos atsargų, tad dar kurį laiką ribos gamybą. (...). Labai svarbu matyti ir platesnį paveikslą. (...) Mūsų pramonininkai per pastaruosius keletą metų turėjo stiprų augimą, aukso amžių ir sukaupti pakankamai rezervo, tai reiškia, ir pasirengti sunkesniam etapui, kuris yra dabar, ir išgyventi jį pakankamai oriai“, – sakė G. Šimkus.

„Net ir po šito pakritimo, kurį turime dabar, gamybos lygis tebėra aukštesnis nei buvo prieš užgriūnant pastarųjų metų iššūkiams. Mūsų vertinimu, jau kitų metų pirmąjį pusmetį pramonė, ypač eksportuojančioji, turėtų atsikvėpti lengviau ir vėl išeiti į augimo kelią“, – pridūrė jis. 

LB vadovas teigė, kad gyventojų pajamos šių metų pirmąjį pusmetį augo maždaug 6,5 proc., o kainos – apie 2 proc., tačiau nepaisant to, vartojimas traukiasi.

Pirma – sumažinome nedarbo prognozę, antra – pakėlėme darbo užmokesčio prognozę, trečia – numatome, kad darbo užmokestis augs sparčiau negu kainos, tai realiosios pajamos didės.

 

„Dėl geopolitinių sukrėtimų, ekonominio neapibrėžtumo aplinkoje gyventojai išlieka budrūs. Vertindami šį atsargumą, numatome, kad realusis privatus vartojimas šiemet bus mažesnis nei pernai, o tai reiškia, bus nepadidėjęs dvejus metus ir tai nepadarys indėlio į spartesnį ekonomikos atsigavimą“, – sakė G. Šimkus.

„Vis dėlto prognozuojame, kad realiosioms pajamoms augant kitąmet gyventojai pradės vartoti drąsiau, o tai reiškia, kad prisidės ekonomikos aktyvumo ženkliau“, – kalbėjo LB vadovas.

LB prognozuoja, kad privatusis vartojimas šiemet mažės 0,3 proc., tačiau  kitais metais augs 2,7 proc. 

Tuo metu vidutinė metinė infliacija šiemet, prognozuojama, turėtų siekti 8,8 proc., o kitąmet – 2,6 procento.

„Išorės veiksnių poveikis infliaciniams procesams yra sumažėjęs, ženklų, kad jie kažkaip pradėtų kurstyti infliaciją, šiuo metu nėra“, – sakė G. Šimkus.

Investicijos šiemet turėtų augti 6,8 proc., o kitais metais – 3,3 proc.

LB teigimu, nedarbo lygis Lietuvoje šiemet sieks 6,7 proc., 2024 metais – 6,5 proc. Ankstesnė prognozė siekė atitinkamai 7,8 proc. ir 7,5 procento.

„Jei nieko, ko šiandien nenujaučiame, nenutiks, užimtųjų skaičius artimiausiu metu neturėtų reikšmingai mažėti“, – sakė G. Šimkus.

Užimtumas 2023-iaisiais turėtų sumažėti 0,4 proc., o 2024 metais – 0,6 proc. Tuo metu darbo užmokestis šiemet turėtų augti 12,4 proc., o kitais metais – 9,8 procento.

„Net ir lėtėjant ūkio plėtrai nei dirbančių, nei darbo ieškančių gyventojų perspektyvos neblogės. Atvirkščiai – išliks palankios“, – sakė centrinio banko vadovas.

„Pirma – sumažinome nedarbo prognozę, antra – pakėlėme darbo užmokesčio prognozę, trečia – numatome, kad darbo užmokestis augs sparčiau negu kainos, tai realiosios pajamos didės“, – pridūrė G. Šimkus.