Privatūs latvių oro bendrovės "airBaltic" akcininkai užsimojo Lietuvoje steigti naują įmonę ir jau žada mažas skrydžių kainas. Konkurentai naujokų planus kol kas vertina santūriai.

Ieškos investuotojų

Permainingame skrydžių versle bręsta pokyčiai. Apie juos vakar oficialiai pranešė latvių bendrovės "airBaltic" akcininkė "Baltijas aviacijas sistemas" (BAS), nusprendusi Lietuvoje įregistruoti naują aviacijos rinkos žaidėją.

Kol kas naujoko veikla grindžiama ambicingais planais, o daugiau informacijos bus paskelbta vėliau. Aišku tiek, kad įmonės steigėjai yra BAS bendraturčiai Kristianas Kirchheineris, tapsiantis naujos bendrovės vadovu, ir Bertoltas Flickas – bendrovės "airBaltic" prezidentas ir akcininkas. Pirmasis skrydis planuojamas kitų metų balandį.

"Ši bendrovė nebus kurios nors įmonės mažasis broliukas. Tai bus visiškai nauja įmonė, kurios pagrindinė būstinė bus Vilniuje. Dabar stengiamės pritraukti daugiau Lietuvos ir tarptautinių investuotojų, pagal tam tikras taisykles svarbu, kad dauguma akcijų priklausytų lietuviams", – vakar surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo naujos skrydžių bendrovės valdybos pirmininkas K.Kirchheineris.

Tačiau kol kas nei galimų investuotojų, nei būsimos įmonės pavadinimo latviai neatskleidžia.

Žada būti lankstūs

Jo teigimu, nauja bendrovė orientuosis į verslo klientus ir turistus. Įmonė žada konkuruoti žemomis kainomis, skrydžių kryptimis ir lanksčiomis galimybėmis rinktis reikiamą paslaugą. Šias keleiviai esą galės pasirinkti tarsi iš valgiaraščio: dar užsakant bilietus šios bendrovės interneto kelionių agentūroje už papildomą mokestį lėktuve bus galima gauti maisto, laisvą sėdynę šalia, kelionių draudimą, orlaiviuose patogiau sėdėti, įeiti į verslo klasės laukiamuosius, išsinuomoti automobilį, užsisakyti viešbučio kambarį ir pan.

"Septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje iš esmės buvo tik didžiulės oro bendrovės: KLM, "Lufthansa" ar SAS, kurios buvo brangios ir nelanksčios. Devintajame dešimtmetyje atsirado pigių skrydžių bendrovių, tokių kaip "Ryanair" ar "Easy Jet". Jos yra pigios, bet užtikrina tik minimalias paslaugas. Tačiau jei norite keliauti su mažais vaikais ar didesniu bagažu, jums reikės papildomų paslaugų. Mes norime klientams pasiūlyti lankstumą: tegul jie renkasi tiksliai tai, ko nori. Nenori papildomų paslaugų, nieko papildomai ir nemoki, tik bazinę kainą už skrydį", – apie bendrovės filosofiją kalbėjo K.Kirchheineris.

Jis pridūrė, kad bus bandoma iki minimumo sumažinti bendrovės valdymo aparatą ir išlaidas. Dėl to bendrovė užsiims tik skrydžiais. Didelę dalį kitų paslaugų, pavyzdžiui, lėktuvų priežiūros, bendrovė pirks iš būsimų partnerių.

Nuo 2015 m. latviai iš viso ketina skraidinti 28 kryptimis. Tiesa, kai kurie skrydžiai veikiausiai bus vykdomi užsakomaisiais reisais. Bendradarbiaudama su Lietuvos turizmo agentūromis, nauja skrydžių bendrovė ateityje ketina pasiūlyti ir užsakomuosius skrydžius į Ispanijos (Maljorką), Egipto (Hurgadą), Graikijos kurortus.

Naujos bendrovės atstovai taip pat pareiškė neketinantys skrydžių kryptimis konkuruoti su rinkoje jau esančiomis bendrovėmis. Todėl bus pasirinkti miestai, į kuriuos iš Vilniaus skraido nedaug lėktuvų.

Valdžios pagalba

Kaimynų iniciatyva pradžiugino ir susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį: "Susisiekimo ministerija pritaria ir sveikina iniciatyvą kurti naują skrydžių bendrovę Lietuvoje. Mūsų aviacinė rinka buvo ir yra atvira naujoms įmonėms. Jų atsiradimas yra svarbus įvykis, kuris pirmiausia reiškia naujas investicijas ir darbo vietas. Antra, naujos skrydžių bendrovės atsiradimas šalies gyventojams užtikrins platesnes galimybes pasiekti pačius įvairiausius pasaulio miestus ir padidins galimybes turistams atvykti į Lietuvą."

Jis užsiminė, jog daugėjant oro bendrovių reikia pradėti galvoti, kaip ateityje bus vystoma TVOU infrastruktūra, kad padidėjęs keleivių srautas nesukeltų nepatogumų.

Susisiekimo ministras taip pat pažadėjo, kad latviams sudarytos palankios galimybės įregistruoti šią bendrovę ir bus suteikta pagalba tvarkant aviacijos saugumo, licencijų ir kitus klausimus.

"Oro uostas nusiteikęs ir toliau visoms oro bendrovėms taikyti palankias sąlygas, kad jos kuo greičiau išeitų iš ekonominio nuosmukio", – sakė E.Masiulis.

Pasiteiravus, ar Susisiekimo ministerija galėtų tapti būsimos oro bendrovės akcininkė, B.Flickas atsakė, kad įmonė yra atvira visiems pasiūlymams. Tačiau susisiekimo ministras nekomentavo, ar Vyriausybė sutiktų investuoti į naują bendrovę.

Vertinti dar anksti

Latvių konkurentai ir kolegos kol kas nesiryžta vertinti naujos bendrovės perspektyvų. Esą reikia palaukti, kol prasidės skrydžiai. Tada paaiškės, kiek bus keleivių ir ar pasiteisins kaimynų parinkta strategija.

Oro bendrovės "Star1 Airlines" įkūrėjas Martynas Laivys dienraščiui teigė, kad Lietuvos aviacijos rinka yra išgyvenusi ne vieną audringą periodą, pakilimų ir nuopuolių. Ne kartą yra buvę, kad paskelbiami skrydžių iš Vilniaus planai netrukus būdavo atšaukiami.

"Gali būti, kad taip siekiama tik avansu užsitikrinti suinteresuotų institucijų palankumą. Įvairios skrydžių bendrovės pasaulyje pasirenka skirtingas valdymo formas ir turi skirtingą kapitalo struktūrą. Tačiau kol realios veiklos naujoji bendrovė nevykdo, vertinti, kaip jos veikla paveiks reguliariųjų skrydžių rinką, dar anksti", – sakė M.Laivys.

Jis įžvelgia ir kitą problemą – nauja bendrovė gali trukdyti įmonės "airBaltic" veiklai Lietuvoje arba atvirkščiai, mat vienas iš "airBaltic" savininkų yra ir naujai steigiamos lietuviškos bendrovės akcininkas. "Jiems gali būti sunku turėti aiškius rinkų prioritetus. Juolab kad patys steigėjai prisipažįsta, jog skrydžiai iš Vilniaus konkuruoja su skrydžiais iš Rygos. Abi įmones kontroliuoja tas pats asmuo, todėl matysime, ar naujai bendrovei skrydžiai iš Vilniaus bus prioritetas", – svarstė M.Laivys.

Bendrovės "airBaltic" vadovas Lietuvoje Tadas Vizgirda problemų nemato, mat nauja bendrovė skraidys kitomis kryptimis. Be to, "airBaltic" daugiau skraido per Rygą, tad nemažą dalį keleivių susirenka ten.

"Tai, kad į Lietuvos aviacijos rinką ateina nauja oro bendrovė, yra sveikintina, nes tai išplės ne tik šalies aviaciją, bet ir augins pačią rinką. Su nauja oro bendrove tikimės glaudžiai bendradarbiauti", – santūriai vertino bendrovės "airBaltic" viceprezidentas ir generalinis direktorius Lietuvoje Tadas Vizgirda.

Kol kas tik pažadai

Pagrindine naujos oro bendrovės baze taps Tarptautinis Vilniaus oro uostas (TVOU).

Iš Vilniaus latvių bendrovė 2011 m. balandį žada pradėti tiesioginius skrydžius į Dubliną, Londoną, Paryžių, Maskvą, Varšuvą, Miuncheną, Maljorką, Romą, Atėnus, Stambulą, Antaliją, Hurgadą, Larnaką.

2012 m. – į Berlyną, Gdanską, Kopenhagą, Oslą, Stokholmą, Helsinkį, Sankt Peterburgą, Kijevą, Budapeštą.

Nuo 2013-ųjų planuojama pradėti skrydžius į Briuselį, Frankfurtą, Milaną, Malagą, Tel Avivą. Nuo 2014–2015 m. – į Oulu ir Hamburgą.

Veiklos pradžioje oro bendrovė keleivius skraidins trimis lėktuvais "Boeing 737", tačiau ateityje orlaivių parką ketinama išplėsti – nuo 2015 m. latviai keleivius skraidins penkiais lėktuvais "Boeing 737" ir penkiais "Bombardier Q400".

Pradžioje naujos įmonės įstatinis kapitalas sieks 1 mln. eurų (3,45 mln. litų). Vėliau tikimasi jį padidinti iki 20 mln. eurų (69 mln. litų).

"Baltijas aviacijas sistemas" valdo 47,2 proc. bendrovės "airBaltic" akcijų.