Panevėžio verslininkas akylai stebi, kas vyksta Vokietijoje.

„Labai konkreti ir aiški paraiška, ką vokiečiai ir kur pradės daryti“, – kalbėjo „Metalistas Group“ vadovas Mantas Gudas.

Vokiečiai nusprendė, kad stabdžių skolintis nuo šiol nebėra. Parlamento žemieji ir aukštieji rūmai patvirtino rekordinį išlaidų paketą. Į ekonomiką įlies šimtus milijardų eurų.

„Įtaka vokiečių ekonomikai Baltijos šalių bus neįsivaizduojamai didelė“, – teigė „Metalistas Group“ vadovas.

Pakeitus Konstituciją, Berlynas galės laisvai skolintis gynybai. Dar įsteigs 500 milijardų eurų fondą investicijoms į infrastruktūrą. Iš jų 100 milijardų bus skirti klimatui.

„Pirmiausia tai yra saugumo garantas visai Europai ir mūsų regionui. Tai yra atgrasymas, tai yra parama Ukrainai“, – nurodė Vokietijos ir Baltijos šalių prekybos rūmų Lietuvos biuro vadovė Audronė Gurinskienė.

Kur nauji pinigai, ten jau žvalgosi Lietuvos pramonė.

„Tikėtina, kad užsakymų galime gauti daugiau, žiūrint į tą kompleksinį sprendimą“, – pabrėžė Lietuvos pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Vokietija yra antra svarbiausia lietuviškų prekių eksporto kryptis. Vien sausį eksportas atnešė 200 milijonų eurų pajamų, bet galimybių yra dar.

„Bus paskata augti ekonomikai. Stipri Vokietija – viena iš svarbiausių mūsų partnerių“, – aiškino A. Gurinskienė.

Panevėžio metalo apdirbimo įmonė 90 procentų pagamintos produkcijos eksportuoja. Iš šios dalies 20 procentų keliauja tiesiai į Vokietiją.

„Konkrečiai kariniams laivams tiekiame garso slopinimo įrangą, taip pat tiekiame įvairius komponentus statybų pramonei“, – sakė M. Gudas.

Stipri Vokietija – viena iš svarbiausių mūsų partnerių.

Išlošti gali ir automobilių pramonė. Lietuviškos įmonės gamina dalis „Volkswagen“ koncernui.

„Girdėjome, kad „Volkswagen“ labai aktyviai pereina į gynybos pramonę, tai gali būti papildomų užsakymų įmonėms, kurios tiesiogiai susijusios su automobilių gamintojais“, – šnekėjo V. Janulevičius.

Krašto apsaugos ministrė Dovilė Šakalienė sako, kad Berlyno investicijos sustiprins tiek gynybos pramonės įmones, tiek planuojamą dislokuoti Vokietijos brigadą.

„Bet kokie jų sprendimai, susiję su jų finansais ir gynybos išlaidų didinimu, tiesiogiai palies mus ekonomiškai, gynybiškai ir politiškai“, – tvirtino D. Šakalienė.

Baisogalos pievose turėtų iškilti vokiška artilerijos amunicijos gamykla „Rheinmetall“. Apie atstovybės atidarymą planuoja ir vokiškas bankas „Commerzbank“. Valdžia ir verslas tikisi, kad įžengus vienam, investuoti nepabijos ir kiti.

„Pats turiu ne vieną susitikimą su galimais investuotojais į gynybos pramonę. Tai gali tapti vienu iš mūsų ekonomikos augimo variklių“, – teigė ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

„Jau dabar turime vokiškų įmonių, kurios atvyks į Lietuvą pasidairyti, užmegzti kontaktų“, – pabrėžė A. Gurinskienė.

„Šituo sprendimu neabejoju. Lietuva, jei toliau išlaikysime sprendimus, bus viena iš labiausiai iš to pasinaudojusių šalių“, – kalbėjo „Metalistas Group“ vadovas.

Vokietijos skola palyginti maža – ji gali sau leisti skolintis trilijonus. Tačiau ekonomistas mano, kad nereikia turėti iliuzijų, jog iš to daug uždirbsime.

„Stebuklų aš nesitikėčiau“, – tikino „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Esą Vokietijos ekonomika vis dar stagnuoja. O JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar grasina prekybos karu tarp Amerikos ir Europos Sąjungos.

„500 milijardų įliejimas į ekonomiką skaičiuojamas taip, kad jis galėtų kompensuoti visą žalą, padarytą dėl JAV įvestų tarifų. Jeigu bus tarifai ir Vokietija šliūkštelės pinigų, efektas bus nulinis“, – nurodė „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas.

Panevėžio verslininkas sako, kad išeiti laimėtojais galima, jei dirbs tiek verslas, tiek valdžia.

„Reikia būti tik plačiai atvėrus akis ir negadinti ekonominio klimato – tai labai svarbu“, – aiškino M. Gudas.