Dėl stipresnio vėjo ir trečdaliu išaugusios vėjo jėgainių gamybos vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje kovo 11–17 dienomis, palyginti su ankstesne savaite, mažėjo 15 proc. iki 64 euro už megavatvalandę (MWh).

Latvijoje  ir Estijoje vidutinė elektros kaina buvo tokia pati kaip ir Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo sistemos operatorė „Litgrid“.

„Litgrid“ Rinkos plėtros skyriaus vadovė Aistė Krasauskienė pabrėžė, jog kovo 11 dieną Lietuvoje buvo pagaminta daugiau elektros nei suvartota – paskutinį kartą tai fiksuota 2009 metais dar veikiant Ignalinos atominei elektrinei.

„Šią šventinę dieną susiklostė itin palankios sąlygos: suvartojimas buvo mažesnis nei įprasta, pasiektas naujas saulės jėgainių gamybos rekordas ir buvo pakankamai vėjuota. Pastaraisiais metais vykstantis atsinaujinančios energetikos proveržis Lietuvoje lemia, kad tokių parų tik daugės“ – pranešime teigė A. Krasauskienė.

Jos teigimu, elektros pasiūlą regione šiuo metu mažina atominių elektrinių remonto darbai Šiaurės šalyse. Švedijos trečiojoje elektros rinkos zonoje iki kovo 21 dienos bus remontuojamas 1,2 gigavatų (GW) galios Forsmark 3 reaktorius, o Suomijoje iki balandžio 15 dienos – 1,6 GW galios Olkiluoto 3 reaktorius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę nesikeitė ir liko 234 gigavatvalandės (GWh), vietos elektrinės užtikrino 61 proc. šalies suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 143 GWh elektros – 8 proc. daugiau nei prieš savaitę.

Daugiausiai elektros pagamino vėjo jėgainės, jų gamyba išaugo 33 proc. iki 80 GWh. Prie perdavimo tinklo prijungtos šiluminės elektrinės generavo tiek pat, kiek prieš savaitę – 10 GWh. Tuo metu hidroelektrinių gamyba mažėjo beveik penktadaliu iki 22 GWh, saulės elektrinių – 25 proc. iki 16 GWh.

Vėjo jėgainės pagamino 56 proc. Lietuvoje generuotos elektros, hidroelektrinės – 15 proc., saulės elektrinės 11 proc., šiluminės elektrinės – 7 proc., o kitos elektrinės – 10 procentų.

Nurodoma, kad 45 proc. šalies elektros poreikio buvo importuoti, bendras importo kiekis sumažėjo 16 proc. iki 145 GWh. 64 proc. importuota iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 26 proc. – iš Latvijos, 10 proc. – per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos išaugo 36 proc. iki 34 GWh, 8 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipti į Latviją,  98 proc. į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi, 1 proc. eksportuotas į Skandinaviją.