Praėjusią savaitę atšilus orams ir patvinus upėms bei išaugus hidroelektrinių gamybai, vidutinė didmeninė elektros savaitės kaina rinkoje smuko 15 proc. iki 65 eurų už megavatvalandę (MWh), skelbia „Litgrid“.

Vasario 19–25 dienomis vidutinė didmeninė elektros kaina Latvijoje ir Estijoje buvo tokia pat, kaip Lietuvoje.

„Litgrid“ Strategijos departamento laikinasis vadovas Ramūnas Bikulčius teigė, kad pokytį lėmė trys pagrindinės priežastys: aukšta vėjo jėgainių gamyba, kuri sudarė didžiausią dalį vietos gamybos, augusi hidroelektrinių gamyba ir rekordiškai maža anglies dioksido (CO₂) taršos leidimų kaina – ji pasiekė 2021 metų rugpjūtį fiksuotas žemumas – apie 54 eurus už toną.

„Dėl ankstyvų pavasarinių potvynių Kauno hidroelektrinėje buvo atidarytos pralaidos ir išleistas perteklinis vanduo. Dar didesnė potvynių įtaka buvo Latvijoje, kurioje įrengtos daug galingesnės hidroelektrinės. Jų gamyba per savaitę augo nuo maždaug 71 gigavatvalandės (GWh) iki 93 GWh. Tai lėmė mažesnį šiluminių elektrinių darbą ne tik Latvijoje, bet ir Lietuvoje, nes importo srautai iš Latvijos augo“, – pranešime teigė R. Bikulčius.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. nuo 242 iki 245 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 49 proc. šalies elektros suvartojimo, o iš viso pagaminta 121 GWh elektros – 4 proc. mažiau nei prieš savaitę.

Vėjo jėgainių gamyba praėjusią savaitę išliko panaši – apie 70 GWh, tuo metu šiluminių elektrinių generacija mažėjo per pus iki 9 GWh. Hidroelektrinių gamyba augo 15 proc. iki 25 GWh, saulės jėgainių gamyba išliko nedidelė – 3 GWh.

Per savaitę vėjo jėgainės pagamino 58 proc. Lietuvoje generuotos elektros, saulės elektrinės – 2 proc., šiluminės elektrinės – 8 proc., hidroelektrinės – 20 proc., o kitos elektrinės – 12 proc.

56 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota, bendras importas išliko toks pats – apie 165 GWh. 70 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 14 proc. iš Latvijos, o likę 16 proc. buvo importuota per sieną su Lenkija.

Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 17 proc. iki 16 GWh. 23 proc. eksporto iš buvo nukreipta į Latviją, o 77 proc. į Lenkiją „LitPol Link“ jungtimi.