Rinkos dalyviai bei žiniasklaidos priemonės prognozuoja mažesnes reklamos užsakymų apimtis, tad ir kuklesnes pajamas iš jos. Žiniasklaidos atstovai tikina, jog netektims kompensuoti pernai numatyti 4 mln. eurų valstybės lėšų jų dar nepasiekė.

„Didelė įtaka čia bus net ne lošimo organizatoriams, o kitiems sektoriams, kurie susiję su lošimų organizatoriais“, – BNS teigė Lošimų verslo asociacijos direktorius Mantas Zakarka.

Savo ruožtu Lošimų priežiūros tarnyba (LPT) pabrėžia, kad reklama – vienas lemiamų veiksnių, skatinančių žmones įsitraukti į pavojingą, emocinių, finansinių ir socialinių problemų dažnai sukuriančią veiklą. Jos teigimu, probleminių lošėjų šalyje daugėjant rinka bus stebima griežčiau.

Reklama – kvietimas įsitraukti

Lošimų priežiūros tarnybos teigimu, nauja tvarka yra pereinamoji, prieš įsigaliosiant visiškam lošimų reklamos draudimui 2028-aisiais. Iki tol lošimų reklama bus ribojama, tačiau leidžiama.

Siekiama, kad lošimai būtų sunkiau prieinami, sumažėtų jų žala visuomenei.

„Pasaulyje atlikti tyrimai patvirtina: azartinių lošimų reklama daro įtaką žmogaus sprendimui pradėti lošti. Daugėjant lošiančiųjų auga ir probleminių lošėjų skaičius, o su tuo ir žala visuomenei“, – BNS sakė LPT patarėja Sandra Vitkevičiūtė.

LPT pabrėžia, kad nors azartiniai žaidimai laikomi pramoga, priklausomybė nuo jų dažnai lemia psichologines, socialines problemas – probleminius lošėjus slegia slepiamų skolų našta, jie atitolsta nuo šeimos ir draugų.

„Nekontroliuojamas potraukis lošti sukelia stiprų vidinį konfliktą – lošėjas jaučia kaltę, gėdą, nerimą, neviltį. Šios emocijos dažnai tampa nuolatinėmis palydovėmis ir neretai atveda prie minčių apie savižudybę“, – aiškino S. Vitkevičiūtė.

Pasak jos, užsienio patirtis rodo, kad reklama daro įtaką žmonių sprendimui pradėti lošti, tačiau jose dažnai akcentuojama sėkmė ir pramoga, o rizikos nutylimos – tai gali klaidinti, skatinti impulsyvių sprendimą įsitraukti į lošimus.

„Tokio pobūdžio reklamos ne tik skatina lošimo įpročius, bet ir stiprina jau egzistuojantį potraukį lošti“, – sakė LPT atstovė.

Anot S. Vitkevičiūtės, ypač didelį pavojų reklama daro vaikams ir paaugliams.

Mažins reklamos užsakymus

Nuo liepos 1-osios lošimų organizatoriai savo pavadinimą ir prekės ženklus gali reklamuoti tik ant savo buveinės arba lošimo vietų ir savo interneto svetainėje, o kita išorinė reklama uždrausta.

Informaciją apie lošimus galima skelbti tik lošimų verslui skirtuose leidiniuose.

Be to, organizatoriai reklamuoti gali tik užregistruotus pagrindinius prekės ženklo elementus – tai reiškia, jog negalima skelbti papildomos informacijos, prekės ženklo rėminti jokiomis neregistruotomis formomis, žodžių šriftais ir pan.

Anot LPT, šie ir kiti apribojimai yra kompromisas, priimtas po diskusijų su rinka, suteikiant jai laiko prisitaikyti.

Savo ruožtu rinkos dalyviai prognozuoja, jog reklamos užsakymų mažės jau dabar. Verslas taip pat pabrėžia, kad įsigaliojęs pereinamasis reguliavimas liko ne visai aiškus.

„Natūralu, kad reklama bus apribota. Rėmimo galimybės yra labai neaiškios, kaip kas galės būti ar negalės būti parodoma. Ir čia dar vyksta įvairių diskusijų, kiek tenka girdėti“, – BNS sakė Lošimų verslo asociacijos direktorius M. Zakarka.

„Užsakymų vienaip ar kitaip mažės, jei kalbėtume apie medijas. Vis dar neaišku, kaip bus su sporto komandomis, nes įstatyme nebuvo įrašyta ir aiškinta, kad negalės sporto komandos vadintis operatorių pavadinimais. LPT išaiškino, kad vis dėlto negalės“, – BNS sakė prekės ženklą „Casino Admiral“ valdančios bendrovės VSGA vadovas Evaldas Inčikas.

Anot jo, naujos reklamos taisyklės skatins nuotolinius neteisėtus lošimus – pasak rinkos atstovo, kuo labiau ribojami licencijuoti portalai, tuo labiau klesti nelegalios svetainės: „Jos dabar tikrai nemažą dalį sudaro.“

Daugėjant lošiančiųjų auga ir probleminių lošėjų skaičius, o su tuo ir žala visuomenei.

Nerimas tarp kompensacijų laukiančios žiniasklaidos

Televizijoje, radijuje ir internete nuo šiol leidžiama reklamuoti tik lažybas, tačiau reklamos negali būti ilgesnės kaip 15 sekundžių ir skelbiamos tik tris kartus per valandą nuo 6 iki 18 val. ir tik du kartus per valandą nuo 18 iki 24 val.

Internete lažybų reklamos negali turėti nuorodos į organizatorių interneto svetaines, įvedami jos reklamos ploto ribojimai. Be to, ji negali būti pateikiama iššokančiuose languose, kurie dengia turinį.

Žiniasklaidos priemonės pabrėžia neigiamą tokių ribojimų įtaką reklamų užsakymams ir pajamoms iš jų.

„Žiniasklaidos rinkos pajamos iš azartinių lošimų reklamos sudarė reikšmingą pajamų dalį. (...) Draudimas neabejotinai lems ir kai kurių reklamos užsakovų pasitraukimą, o prie šių pokyčių prisitaikyti reikės laiko“, – BNS teigė didžiuosius Lietuvos interneto naujienų portalus vienijančios Interneto žiniasklaidos asociacijos vadovė Lina Bušinskaitė.

Baltijos šalyse veikiančios žiniasklaidos grupės „TV3 Grupė“ įmonė „All Media Lithuania“ akcentuoja, jog reklamos draudimo iniciatyva apskritai nėra pagrįsta.

„Ir toliau galvojame, kad sprendimas visiškai uždrausti šio verslo reklamą buvo nepagrįstas. Neigiamos jo pasekmės jaučiamos jau dabar“, – komentare BNS nurodė bendrovė.

Ji valdo naujienų portalą tv3.lt, sporto naujienų portalus sportas.lt, krepsinis.lt, televizijos kanalus TV3, TV6, TV8, radijo stotį „Power Hit Radio“, kitas žiniasklaidos priemones.

Krepšinio naujienų portalo „Basketnews“ direktorius Jonas Miklovas BNS sakė, kad tinklapis ir iki šiol savarankiškai ribojo lošimų reklamą, tačiau dabar turės dar labiau mažinti jos matomumą.

Pasak jo, tikslią ribojimų įtaką pasakyti dar sunku, tačiau „Basketnews“ pajamos iš reklamos greičiausiai mažės.

„Akivaizdu, kad tai buvo ir tebėra svarbus reklamos užsakovas. Sportas ir viskas, kas susiję su sportu, yra tikslinė auditorija šiai verslo sričiai, (...) taip pat ir tokie specializuoti tinklapiai, kaip mes“, – BNS sakė J. Miklovas.

„Šiuos pokyčius tikrai priimame su nerimu“, – pridūrė jis.

Vis tik L. Bušinskaitė sako, kad ribojimai paveiks ne visas žiniasklaidos priemones – dalis jų neparduoda reklamos plotų lošimų ir lažybų organizatoriams.

Jos teigimu, pajamas iš azartinių lošimų reklamos pastaraisiais metais gavo ne tik dažniausiai ją skelbę naujienų portalai, televizija ir radijo stotys, bet ir spauda, kino, lauko reklamos rinkos dalyviai.

Priimdamas lošimų reklamos draudimą pernai lapkritį Seimas 2025 metų Medijų rėmimo fondo biudžete numatė papildomus 4,4 mln. eurų kompensacijoms žiniasklaidai dėl prarastų reklamos pajamų.

Tačiau žiniasklaidos atstovai tikina, kad lėšos jų dar nepasiekė.

„Kol kas lėšos dar nėra paskirstytos, konkursai nepaskelbti“, – BNS pabrėžė L. Bušinskaitė.

„(praėjusios kadencijos – BNS) Vyriausybės pažadai kompensuoti žiniasklaidai nuostolius ir vėl virto tik tuščiais žodžiais“, – BNS nurodė „All Media Lithuania“.

Medijų rėmimo fondo vadovas Ruslanas Iržikevičius BNS sakė, kad kompensacijų taisyklių dar nepatvirtino Kultūros ministerija – kada jos pasieks žiniasklaidos priemones, priklausys nuo jos sprendimo.

Ministerijos teigimu, dabar taisykles vertina Konkurencijos taryba.

Sporto lygos ir jas remiantys lošimų organizatoriai – nežinioje

Nuo liepos lošimų organizatoriai toliau gali remti sporto renginius, organizacijas, varžybų transliacijas ir sportininkus, taip pat kultūros arba meno renginius ir jų transliacijas.

Tačiau lošimų bendrovių pavadinimai nebegali būti naudojami sporto klubų ar lygų pavadinimuose, bet leidžiama jas nurodyti šalia remiamo klubo arba sportininko.

Taigi, turi būti aiškiai atskirtas klubo ir rėmėjo pavadinimas, pavyzdžiui, Panevėžio krepšinio klubas, kuris praėjusį sezoną vadinosi Panevėžio „7-bet Lietkabelis“, turės būti įvardijamas kaip Panevėžio „Lietkabelis“, kurį remia lažybų bendrovė „7bet“.

Lažybų bendrovių ar jų prekės ženklų naudojimas sporto komandų pavadinimuose pastaruoju metu buvo populiarus – vien Lietuvos krepšinio lygoje 6 iš 10 klubų pavadinimuose buvo minimas lošimų prekės ženklas.

Be to, lyga vadinasi „Betsafe LKL“ į jos pavadinimą įtraukiant lažybų prekės ženklą. Lažybų bendrovės taip pat yra titulinės Lietuvos futbolo lygos („TopSport“ A lygos), Baltijos šalių tinklinio lygos („Optibet“ Baltijos lygos) remėjos.

Rinkos dalyviai bei sporto lygų ir klubų vadovai sako, jog liko neaišku, ar iš tikrųjų lošimų organizatorių pavadinimai nebegali būti minimi sporto klubų ar lygų pavadinimuose.

Tą pabrėžė ir Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis, antradienį susitikęs su Lietuvos futbolo klubų asociacijos A lygos prezidentu Gintaru Staniuliu.

„Lygos, tiek krepšinio, tiek futbolo, abi kelia tą klausimą. Tiesiog dabar nežino, kaip tą įstatymą interpretuoti“, – BNS po susitikimo nurodė S. Skvernelis.

M. Zakarka sako, kad lošimų reklamą reglamentuojančiuose teisės aktuose „nėra visiškai nieko“ apie tai, kas nurodoma LPT rekomendacijose dėl sporto lygų ar komandų pavadinimų.

Lietuvos krepšinio lygos vadovė Rasa Liuimienė savo ruožtu pabrėžė, kad lošimų organizatoriaus paminėjimas nėra reklama, o LPT išaiškinimas prieštarauja prekės ženklų pavadinimų taisyklėms.

„Čempionato pavadinimas, tai registruotas prekės ženklas pačios Lietuvos krepšinio lygos, o ne lošimų bendrovės ar mūsų partnerio. Ir matome, kad yra tam tikri neatitikimai, draudžiant (...) naudoti prekės ženklus, nors pagal prekės ženklų pavadinimo sudarymo taisykles, prieštaravimų jokių nėra. Todėl mes manome, kad čia dar vyks rimta tam tikra diskusija“, – BNS teigė R. Liuimienė.

„TopSport“ A lygos direktoriaus Vaidoto Zajarsko teigimu, lyga ir pagrindinė jos rėmėja, lošimų bendrovė „Top Sport“ dar nežino, kaip tiksliai pasikeis rėmimo sąlygos. Pasak jo, tiek lyga, tiek jos partneris dar laukia išsamių naujos tvarkos išaiškinimų.

Jį neramina tai, jog dėl naujų ribojimų lyga gali patirti finansinių nuostolių, kadangi įpusėjus sezonui turės keisti jau parengtus reklaminius stendus, sieneles ir pan.

„Pereinamasis laikotarpis tikrai bus įdomus blogąja prasme ir sudėtingas, bet bandysime. Mūsų blogybė, kad sužaista pusė sezono, (...) viskas pagaminta, užsakyta“, – BNS teigė V. Zajarskas.

Jis neatmetė, kad „Top Sport“ nuspręs pasitraukti įvertinusi, kad dėl griežtesnių reklamos sąlygų likti lygos generaline rėmėja jai finansiškai nebenaudinga.

Tuo metu VSGA vadovas E. Inčikas mano, jog pagal dabartinį LPT išaiškinimą „Casino Admiral“ nebebus titulinė Šiaulių krepšinio klubo rėmėja, tačiau komandą rems toliau.

Savo ruožtu Jonavos „CBet“ krepšinio klubo direktorius Vaidas Vaškevičius dar negalėjo pasakyti, kaip apribojimai paveiks klubo partnerės „Cbet“ prekės ženklo valdytojos „Tete-a-tete kazino“ sprendimą dėl tolesnės paramos komandai.

„Kažkaip (ribojimai – BNS) paveiks, kiekviena naujovė kažkaip paveikia. (...) kai matysim, kas yra, susipažinsime su įstatymų išaiškinimu, tada bus aišku, kokius toliau sprendimus darysim. O jie irgi spręs, ar tęsti bendradarbiavimą“, – BNS teigė V. Vaškevičius.

Probleminį lošimą patiriant vis daugiau žmonių – naujos priemonės

LPT duomenimis, pastaraisiais metais lošiančiųjų skaičius auga – gegužę apribojusiųjų savo galimybę lošti  registre buvo 19,3 tūkst. asmenų – 22,1 proc. daugiau nei praėjusių metų pradžioje bei 48,5 proc. daugiau nei prasidedant 2023-iesiems.

„Tikrasis probleminio lošimo paliestų žmonių skaičius yra kelis kartus didesnis. Nes neigiamą įtaką patiria lošėjo šeimos nariai, artimieji, draugai“, – teigė S. Vitkevičiūtė.

Anot jos, lošimų prieinamumą siekiama mažinti ne tik ribojant reklamą – vėliau šiemet įsigalios ir Atsakingo lošimo organizavimo taisyklės, įpareigosiančios lošimų organizatorius  stebėti statymų dažnį, išleidžiamas sumas, stebėti lošime praleistą laiką ir kitus panašius rodiklius.

„Tikslas – stebėti lošiančiojo elgesį ir pastebėjus galimus rizikos ženklus, jo lošimą stabdyti“, – sakė LPT atstovė.

Tarnybos duomenimis, lošimų sektoriaus pajamos pernai augo 9 proc. iki 242 mln. eurų.

Savo ruožtu S. Skvernelis neatmetė, jog prie visiško reklamos draudimo keitimų dar gali būti grįžtama.

„Gali tekti grįžti, jeigu bus tokios nuotaikos. Vis tik daugybę metų lošimų organizatoriai yra vieni iš pagrindinių (sporto – BNS) rėmėjų. Matyt, problemos yra ne tai, kad remia vieną ar kitą lygą arba klubą, o dėl to, kad yra didelė nelegalios rinkos dalis Lietuvoje“, – BNS teigė Seimo pirmininkas.