EKONOMISTAI: INFLIACIJA NORMALIZUOJASI, JI IR TOLIAU TURĖTŲ MAŽĖTI

Metinei infliacijai Lietuvoje priartėjus prie 3 proc. ekonomistai sako, kad ji normalizuojasi, o infliacijos mažėjimas tikėtinas ir artimiausiu metu.

„Manau, kad akivaizdu, kad su infliacija klausimas yra baigtas. (...) Įžengus į 3 procentų metinės infliacijos lygį galime kalbėti apie tai, kad tai jau yra normalus lygis ir žmonių gerbūvis tiesiog gerėja“, – pirmadienį BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, analitikas Marius Dubnikovas.

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad metinė infliacija mažės ir toliau.

„Metinės infliacijos rodikliai nėra stebinantys, nes labai nemažą dalį jos dydžiui suteikia palyginamoji bazė, kuri vis dar yra pakankamai aukšta. (...) Tas ritimasis nuo viršukalnės tęsis ir toliau ir kitais metais jau matysime mums įprastą ir susinormalizavusią metinės infliacijos dinamiką“, – BNS sakė I. Genytė-Pikčienė.

Rugsėjo metinė – rugsėjį, palyginti su 2022 metų rugsėju – infliacija siekė 3,7 proc., o mėnesio infliacija siekė 0,5 procento. Prieš tai keturis mėnesius iš eilės buvo fiksuota mėnesio defliacija.

Įžengus į 3 procentų metinės infliacijos lygį galime kalbėti apie tai, kad tai jau yra normalus lygis ir žmonių gerbūvis tiesiog gerėja.

I. Genytė-Pikčienė sako, kad mėnesio infliaciją rugsėjį lėmė sezoniniai veiksniai, taip pat augančios naftos kainos. Ji neatmetė, jog defliacija vėl gali sugrįžti, o ją lems atsargesnis vartojimas bei sumažėjusi paklausa.

„Manau, kad tikrai bus defliacijos epizodų, ypač, kai tam yra nemažai rinkos aplinkybių. Matome vangesnę vartotojų elgseną, atsargiau vartojama, kai yra padidėjusios palūkanų normos ir yra nemažai neapibrėžtumo. (...) Taip pat prasideda žiemos rūpesčiai su šildymo sezonu, kas taip pat mažina vartotojų manevro laisvę“, – sakė „INVL Asset Management“ ekonomistė.

Pasak M. Dubnikovo, teigiamai mėnesio infliacijai didžiausią įtaką darė paslaugų kainos, kurios augo kartu su augančiais atlyginimais.

„Šiek tiek, aišku problema su paslaugomis – paslaugos brangsta ir tikėtina, kad jos brangs dėl didėjančių atlyginimų, prekės net ne brangsta, o pinga kai kuriais atvejais“, – sakė jis.

I. Genytė-Pikčienė taip pat sako, kad įsivyravus stabilumui žaliavų bei prekių rinkose vienintelis nerimą keliantis veiksnys tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje išlieka paslaugų infliacija.

„Stebint prekių ir paslaugų infliacijos pjūvius matome, kad paslaugos grįžta į pagrindinį infliaciją palaikantį veiksnį. Iki pernykščio kainų šoko paslaugų kainų infliacija visada buvo gerokai aukštesnė už prekių infliaciją, dabar ir vėl ši tendencija prasiveržia“, – kalbėjo ekonomistė.  

Anot Valstybės duomenų agentūros, mėnesio infliaciją lėmė degalų, drabužių ir avalynės, daržovių, šilumos kainų padidėjimas bei kietojo kuro, keleivių vežimo oro transportu paslaugų, aliejaus ir riebalų kainų sumažėjimas.