M. DUBNIKOVAS: JAU GALIMA SKAIČIUOTI PIRMUOSIUS PENSIJŲ REFORMOS „VIŠČIUKUS“
Praėjus dviem mėnesiams nuo tada, kai galima apsispręsti, ką daryti su pensijos kaupimu II pakopoje, Lietuvos verslo konfederacijos mokesčių komisijos pirmininkas Marius Dubnikovas sako, kad jau galima bandyti paskaičiuoti pirmuosius „viščiukus“.
Pasak jo, pirmas dalykas, keliantis pasipiktinimą, tai II pakopos pensijų sistemos pertvarkymo darbai. Sprendimai buvo priimti, kaip ir planuota, tačiau parengiamieji darbai, o vėliau ir pačios reformos diegimas verčia klausti, kodėl už tai atsakingos institucijos žiūri pernelyg formaliai.
„Turime situaciją, kuri liečia daugiau nei milijoną „Sodros“ klientų, su kuriais ir reikia elgtis kaip su klientais. Padėti jiems, išaiškinti, nuolat konsultuoti, nepalikti nežinioje. Reformos, kurios paveiks žmonių gyvenimus kone 40 metų laikotarpiu, turėtų būti nuolat transliuojamos įvairiais kanalais ir tikrai ne vieną du mėnesius“, - pranešime spaudai cituojamas M. Dubnikovas.
Jo teigimu, bet kuris privataus verslo organizacijos vadybininkas pasakytų, kad darbas su klientu yra tęstinis procesas, o ne vienkartinis kontaktas. Ir jei verslo institucija paliktų daugiau nei milijoną klientų nežinioje, be abejonės, didelių nemalonumų turėtų kelių grandžių vadovai.
Kalbėtis ir aiškinti, ką reiškia vienoks ar kitoks pasirinkimas, yra be galo svarbu. Tačiau lietuviai yra kantrūs ir nesitiki, kad valdiškos įstaigos savo darbą atliks iki galo, - jie imasi priimti sprendimus patys, teigė M. Dubnikovas.
Jis pažymi, kad per du mėnesius kaupimą sustabdė 42 tūkst. žmonių, o beveik 12 tūkst. nutarė ne tik stabdyti, bet ir grąžinti lėšas į „Sodrą“. Tuo pat metu beveik 50 tūkst. pasididino įmokas, o beveik 10 tūkst. žmonių papildė kaupiančiųjų gretas.
„Tokios tendencijos rodo, kad tik maža dalis žmonių nusprendė keisti savo sprendimus. Dauguma ir toliau lieka kaupti savo senatvei. Tuo tarpu grįžusieji į „Sodrą“ parėmė esamus pensininkus mainais už pažadą, kad gaus didesnę pensiją“, - sakė M. Dubnikovas.
Jis įsitikinęs, kad gyventojai, kurie nori turėti kažką ateityje, jie privalo kaupti ir investuoti kapitalą.
„Galima pirkti nekilnojamąjį turtą ir nuomoti, galima atidaryti kepyklą, galima užsiimti verslu, bet jei neturime kapitalo stambiai investicijai ar bijomasi rizikos, lieka instrumentai investuoti į kitų verslus - akcijos, obligacijos, įvairių rūšių fondai“, - teigė M. Dubnikovas.
Pasak jo, garantijos nėra, bet jei tai bus daroma ilgą laiką - gyventojams pavyks uždirbti, kadangi žmonių skaičius auga ir technologijos tobulėja, ir dėl to kapitalo grąža per ilgesnį nei 15 metų laikotarpį visada būna.
SUSIJUSIOS NAUJIENOS
-
7 komentarai -
1 komentarai -
LNK inf.12 komentarai
...