„Mano manymu, labiausiai tikėtinas scenarijus yra, kad ES pavyks susitarti su JAV dėl mažesnių tarifų, mažesnių nei buvo paskelbti balandžio 2 d. – t. y. 20 procentų“, – pirmadienį  „Žinių radijuje“ teigė N. Mačiulis.

„Dabar toks bazinis scenarijus yra, kad JAV apmokestina beveik viską, ką importuoja, 10 proc. tarifu. Net jeigu teismai bandys sustabdyti šią inciatyvą, gali būti, kad įstatymas bus tiesiog patvirtintas Kongrese“, – kalbėjo ekonomistas.

Tiesa, derybos tarp JAV ir ES kol kas nėra tokios sklandžios, kaip norėtųsi – prezidentas Donaldas Trumpas praėjusį šeštadienį paskelbė, kad dvigubins muitus plieno ir aliuminio importui į JAV nuo 25 iki 50 proc.

Šie pakeitimai įsigaliotų birželio 4 d., o ES vėliau pagrasino, jog atsakys tuo pačiu.

Anot N. Mačiulio, plačiai taikomi muitai nebus vienintelė priemonė, kuria D. Trumpas sieks labiau apmokestinti užsienio kapitalą ir importą JAV.

„Manau, kad šie JAV muitai nėra trumpalaikės užgaidos ar derybiniai instrumentai. Senate dabar svarstomas didžiulis D. Trumpo įstatymų pakeitimų projektas (angl. „Big beautiful bill“), o ten numatyta netgi apmokestinti kapitalo srautus ir pajamas, kurias Amerikoje uždirba užsienio investuotojai“, – tvirtino „Swedbank“ ekspertas.

Anot jo, didžiausiai pasaulio ekonomikai reikia didinti pajamas iš mokesčių dėl daugelio priežasčių, o D. Trumpas to daryti nenori tiesiogiai apmokestindamas JAV gyventojus ar verslus.

Senate dabar svarstomas didžiulis D. Trumpo įstatymų pakeitimų projektas (angl. „Big beautiful bill“), o ten numatyta netgi apmokestinti kapitalo srautus ir pajamas, kurias Amerikoje uždirba užsienio investuotojai.

„JAV to reikia, kad į iždą būtų surenkama pakankamai lėšų, nes šalis turi 2 trilijonų dolerių iždo deficitą – apie 6 proc. BVP, netvariai auganti skola, tad ši administracija labai akcentuoja siekį surinkti daugiau mokesčių ne iš įmonių, ne per pajamų ar pelno mokesčius, o apmokestinant importą“, – tvirtino N. Mačiulis.

„Labai daug pokyčių, kurie parodo, kaip ši JAV administracija žiūri į likusį pasaulį ir atotrūkis yra labai aiškus – yra JAV reikalai ir poreikiai, o toliau eina visa kita“, – teigė ekonomistas.

D. Trumpas nuo savo antrosios kadencijos pradžios sausį ėmėsi griežto prekybos politikos kurso – tai sudrebino pasaulines tiekimo grandines ir akcijų rinkas. Praėjusią savaitę jis pagrasino 50 proc. muitais prekėms iš ES, tačiau netrukus pareiškė tai kol kas atidedantis.

D. Trumpas jau įvedė ES papildomų muitų, įskaitant 25 proc. tarifus automobiliams, plienui ir aliuminiui. Europos Komisija 27 šalių narių vardu derasi su JAV ir, jei derybos žlugs, grasina atsakomaisiais muitais. Prekybos komisaras Marošas Ševčovičius penktadienį sakė, jog toliau siekiama susitarimo ir tikimasi išvengti muitų.