Plečiantis Vakarų šalių ratui, kuriose nacionaliniu lygiu pasiekti susitarimai dėl veiksmingų tabako žalos mažinimo priemonių, autoritetingi medicinos sričių ekspertai ir mokslininkai vieningai sutaria dėl būtinybės nedelsiant pradėti kurti tai numatančią programą Lietuvoje.

Antradienį pirmą kartą į viešą diskusiją dėl tabako žalos mažinimo susibūrę žinomi šalies mokslininkai, kardiologijos, pulmonologijos, onkologijos, psichiatrijos ir kiti medikų bendruomenės nariai, ligšiolinėms rūkymo prevencijos priemonėms neduodant laukiamo efekto, ragina nedelsti ir kompleksiškai įvertinti visas priemones, kurios mažintų tabako daromą žalą rūkantiems: nuo medicininių ir psichologinių priemonių iki mažiau žalingų alternatyvų.

Diskusijos metu išgrynintas pasiūlymas specialiai šiam tikslui suburti ekspertų darbo grupę, kuri parengtų tabako žalos mažinimo programos projektą.

Nors atsiranda vis daugiau moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, medikų bendruomenė bijo kalbėti, kad yra mažiau kenksmingų alternatyvų.

Kaip pažymėjo Santaros klinikų Širdies ir kraujagyslių ligų klinikos Skubios medicinos centro vadovas Pranas Šerpytis, efektyviausias būdas mažinti tabako žalą – mesti rūkyti, tačiau ilgametė praktika rodo, kad rūkantiems tai padaryti itin sudėtinga. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, per artimiausius penkerius metus rūkančių skaičius pasaulyje kis nežymiai, todėl, profesoriaus teigimu, būtina nacionaliniu mastu apsispręsti dėl ilgalaikės žalos mažinimo strategijos, kuri padėtų efektyviau tausoti gyventojų sveikatą.

„Efektyviam rūkymo žalos mažinimui reikalingas priemonių kompleksas, pradedant vaistiniais preparatais, psichologo, psichiatro konsultacijomis, baigiant priemonėmis, kurios gali būti rūkantiems pasiūlytos kaip mažiau žalinga alternatyva. Visgi Lietuvoje šiandien specialistams apie tai trūksta žinių. Nors atsiranda vis daugiau moksliniais tyrimais pagrįstų įrodymų, medikų bendruomenė bijo kalbėti, kad yra mažiau kenksmingų alternatyvų. Vertinant tai, kad rūkymas yra didžiausią gyventojų skaičių liečiančia priklausomybe, bijoti nebeužtenka. Turime atsižvelgti į gerąsias užsienio šalių praktikas ir patys priimti reikalingus sprendimus. Į tokią diskusiją apskritai susirenkame pirmą kartą, nors Vakarų šalyse jos vyksta jau kurį laiką“, – kalbėjo P. Šerpytis.

Jis taip pat priminė, kad vos prieš kelias savaites 26 šalys susibūrė ir į Tarptautinę rūkymo kontrolės ir žalos mažinimo asociaciją, kuri akcentuoja, kad tabako žalos mažinimo galimybės daugelyje šalių apskritai yra mažai žinomos bei diskutuojamos. Lietuva, pasak P. Šerpyčio, galėtų aktyviai įsitraukti į tokios organizacijos veiklą.

Nacionalines tabako žalos mažinimo programas šiuo metu yra parengusios ir į pagrindines sveikatos politikos gaires įtraukusios tokios Europos šalys Jungtinė Karalystė, Vokietija, Čekija, Švedija, Norvegija, Islandija. Prieš porą mėnesių dėl tokios programos, kaip vieno svarbiausių rūkymo prevencijos būdų, apsisprendė ir Graikija.

Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamento direktorius prof. Renaldas Čiužas diskusijos metu pažymėjo, kad iki šiol kompleksinės tabako žalos mažinimo ir prevencijos programų rengimo iniciatyvos buvo fragmentiškos ir užstrigdavo idėjų lygmenyje.

„Šalies institucijų dėmesys šiai temai yra svarbus. Ši diskusija prasideda geru laiku, kai Lietuvos Respublikos Seimas patvirtino naują Strateginio valdymo įstatymo redakciją. Taigi, tokia programa galbūt galėtų būti kuriama ir veikti kaip tarpinstitucinis, skėtinis dokumentas“, – sakė R. Čiužas.

Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės Toksikologijos centro vadovas, klinikinės toksikologijos gydytojas Robertas Badaras siūlė atkreipti dėmesį į tai, kad pirmiausia kova prieš tabako daromą žalą turi remtis mokslu ir specialistų išvadomis.

Žalos poveikis yra milžiniškas ir jos mažinimas turėtų tapti tarptautiniu reiškiniu.

„Visi sutariame, kad rūkymas kenkia. Tačiau negalime slėptis nuo problemos, kuri visame pasaulyje liečia daugiau kaip milijardą gyventojų. Žalos poveikis yra milžiniškas ir jos mažinimas turėtų tapti tarptautiniu reiškiniu. Tačiau pirmiausia tokiu, kuris remtųsi moksliniais principais“, – sakė R. Badaras.

Dabartinės kovos prieš tabako daromą žalą trūkumus įžvelgęs Klaipėdos universitetinės ligoninės Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėjas Alvydas Česas akcentavo, kad nacionalinio lygmens sprendimai, kurie kompleksiškai apimtų veiksmingas priemones tabako žalos mažinimui, leistų ne tik efektyviai kovoti su priklausomybe, bet ir spręstų dėl jos išsivystančias ekonomines ir socialines problemas. Taigi spręstų ne tik rūkančiajam, bet ir jo šeimos bei aplinkai kylančius iššūkius.

Tyrimų duomenimis, Lietuvoje šiuo metu rūko kas ketvirtas suaugęs žmogus. Visuomenės sveikatos specialistai pabrėžia, kad geriausia išeitis rūkantiems asmenims – visiškai mesti rūkyti.

Nuo kovo mėnesio Respublikinis priklausomybės ligų centras filialuose Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Panevėžyje teikia kvalifikuotą pagalbą metantiesiems rūkyti. Vis dėlto pastebima, kad gyventojai kol kas ne visiškai išnaudoja šią galimybę – norintieji atsisakyti šio žalingo įpročio vangiai ryžtasi apsilankyti pas specialistus ir gauti nemokamą pagalbą, kuri tikimybę neberūkyti padidina tris kartus.