MENSTRUACINIAI LAISVADIENIAI LIETUVOJE KAI KURIEMS VERSLININKAMS SKAMBA KAIP POKŠTAS

Viena iš dviejų moterų kenčia nuo skausmingų mėnesinių. Svarstoma, kad galbūt reikėtų priimti menstruacinius laisvadienius – kai moteris dėl itin skausmingų mėnesinių galėtų nedirbti. Tačiau darbdaviai nežino, kaip reikėtų išvengti piktnaudžiavimo atvejų. Apie tai pokalbis su Lietuvos darbdavių konfederacijos generaliniu direktoriumi Danu Arlausku.

– Manau, yra du labai svarbūs dalykai. Jeigu mes vadovausimės krikščioniška morale arba supratimu, turime prisiminti, kad prieš 2 tūkst. metų jau Šventajame Rašte užfiksuota, jog moterims, kurios serga mėnesinėmis, suteikiama savaitė ne atostogų, bet tam tikras atskyrimas nuo visuomenės. Jau tada žmonės suprato, kad tai labai svarbus reiškinys. Šventajame Rašte du puslapiai skirti tik moterims, kurios patiria menstruacinį laikotarpį. Reikėjo kelių tūkstančių metų, kad vienoje krikščioniškoje šalyje – Ispanijoje – jie sugrįžo prie Šventajame Rašte išsakytos tiesos ir pradėjo galvoti, kad kažką reikia daryti. Mes negalime šiandien duoti politikams priemonių, kurias labai greitai pasigaus ir pradės ginti moterų teises, nes artėja rinkimai ir tai labai geras segmentas, kuris gali pritraukti balsų.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Jeigu tas teises apgins, gal nieko tokio?

– Laikausi nuomonės ir kalbėjau su kolegomis, kad turime eiti per kultūrinį supratimą, jog tai reiškinys ir išskirtinė moterų savybė. Mano aplinkoje labai stipriai pergyvena, draugai kartais pasidalija, kad jų antroms pusėms reikia poros dienų, kad atsigautų. Manau, šiandien dar nepribrendome plačiąja prasme šiam klausimui nagrinėti ir inkorporuoti į teisės aktą.

– Galbūt verslas turėtų rodyti iniciatyvą pirmas?

– Pritariu. Yra įmonių, kurios trumpina darbo dieną, savaitę, duoda socialinius paketus – nemokamas maitinimas, išsilavinimas, medicinos aptarnavimas. Kalbant apie moteris, tai galėtų būti įtraukta į socialinį paketą ir įmonės konkurencine prasme taptų žymiai konkurencingesnės nei įmonės, kuriose vyrauja homofobinės vertybės. Nereikėtų nei Darbo kodekso, nei politikų įsikišimo. Dabar, kai pergyvename didžiulę žmogiškųjų resursų stoką, savaime viskas susidėliotų ir išliktų įmonės, kurios kultūriškai pažengusios toliau nei atskiros visuomenės ar įmonės.

– Ar žinote darbdavių, kurie mąstytų šia linkme?

– Žinau darbdavių, kurie mąsto šia kultūrine linkme, kalbant apie socialinį paketą, į jį įeina ir vaikų darželiai, atostogos, pan. Šia tema kol kas chi chi cha cha.

Sudėtinga sukontroliuoti procesą. Reikia kalbėti ne tik apie darbdavius, bet ir apie kitą pusę – ar ji tinkamai supras ir naudosis tik tada, kada tikrai reikia.

– Tai rimta tema, bet rimti verslininkai tai vertina dar per juoko prizmę?

– Taip. Klausimas labai sudėtingas. Kada prasideda, kada baigiasi, ar nebus piktnaudžiavimų. Turi būti didžiulis pasitikėjimas. Sudėtinga sukontroliuoti procesą. Reikia kalbėti ne tik apie darbdavius, bet ir apie kitą pusę – ar ji tinkamai supras ir naudosis tik tada, kada tikrai reikia. Ekonomiškai tai gana skaudu. Manau, vektorius turi eiti per kultūrinį supratimą.

– Ar žinote darbdavių, kurie suteiktų laisvadienių, jei moterims nepaprastai skausmingos menstruacijos?

– Tikrai nežinau. Tačiau jei skambina ir sako, kad labai skauda galvą, siūloma pabūti namie ir palaukti, kol praeis. Kalbant apie menstruacijas, galbūt tokių ir nėra. Jeigu yra, galbūt kitaip sakoma, neįvardijant menstruacijų ar mėnesinių.