Praėjusią savaitę pranešta apie Europos investicijų banko (EIB) 540 mln. eurų paskolą karinio miestelio Rūdninkuose, kuriame iki 2027-ųjų turėtų įsikurti Vokietijos brigada, statyboms.

Gegužę 400 mln. eurų paskolos sutartis sudaryta ir su Šiaurės investicijų banku (angl. Nordic Investment Bank – NIB), šios lėšos bus skirtos Lietuvos saugumo gerinimui 2025-2027 metų laikotarpiu.

Šios lėšos skirtos biudžeto išlaidoms, susijusioms su dvigubos paskirties infrastruktūra, įvairiai karinei technikai įsigyti ir modernizuoti, kibernetiniam saugumui stiprinti.

„Pritrauktas pirmasis milijardas eurų kredito išteklių gynybai – tik pradžia. Tęsime pradėtus darbus ir sieksime gynybos reikmėms sukaupti dar solidesnę sumą“, – pranešime teigia finansų ministras Rimantas Šadžius.

Anot ministerijos, investicijos apima IT ir kibernetinio saugumo stiprinimą, transporto ir inžinerinės įrangos, laivų įsigijimą bei orlaivių ir sraigtasparnių modernizavimą.

Finansų ministerija kreipėsi į EIB dėl dar vienos kredito linijos, skirtos finansuoti valstybės biudžeto išlaidas, susijusias su dvigubos paskirties (civilinės ir karinės) infrastruktūros plėtra – lėšos bus naudingos siekiant finansuoti kitus gynybos projektus, pavyzdžiui, Kairių karinį miestelį.

Su NIB taip pat planuojamas tolesnis bendradarbiavimas gynybos investicijų srityje.

Lietuva iki 2030-ųjų gynybai planuoja skirti 5-6 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP).

Kaip jau skelbta, per artimiausius metus surinkti papildomus 10-12 mlrd. eurų gynybai reikia norint suformuoti visus nacionalinės divizijos ir kitus kritinius kariuomenės operacinius pajėgumus.

Tokį sprendimą VGT priėmė sausį, tikimąsi, kad krašto apsaugos finansavimas šiemet kartu su skolos instrumentais pasieks 4 proc. BVP.

Premjeras G. Paluckas yra sakęs, jog 2026 m. gynybos finansavimas sieks 5,25 proc. BVP.

Krašto apsaugos finansavimui planuojama skirti dalį pajamų iš Seime šiuo metu svarstomos Vyriausybės mokesčių pertvarkos.