Ministerija įvardijo, kam skyrė 1,8 mlrd. eurų ES lėšų

Iš viso 2021–2027 m. programos įgyvendinimo laikotarpiu šiai sričiai skatinti iki šiol paskelbta kvietimų už daugiau nei 1,8 mlrd. eurų.

Žalesnei Lietuvai skirtomis europinėmis investicijomis skatinamas atsinaujinančių energijos išteklių naudojimas, darnus judumas, plečiamos žaliosios zonos, vykdoma pastatų renovacija, stiprinama kraštovaizdžio, gamtos ir biologinės įvairovės apsauga, taip pat mažinama visų rūšių tarša.

„Švari aplinka gerina gyvenimo kokybę, o perėjimas prie švarios energetikos didina Lietuvos energetinį atsparumą ir prisideda prie darnaus regionų vystymosi“, – pranešime sako finansų viceministrė Neringa Rinkevičiūtė–Laurinaitienė.

Didžiausia investicijų dalis, apie 223 mln. eurų, skirta padėti daugiabučių namų savininkams modernizuoti daugiabučius namus, didinti energijos vartojimo efektyvumą ir mažinti šildymo išlaidas gyventojams.

42 mln. eurų skirta fizinių asmenų saulės elektrinių įsirengimui namų ūkiuose, kas skatina elektros, pagamintos iš atsinaujinančių energijos išteklių, naudojimą ir mažina gyventojų išlaidas.

Iškastinį kurą naudojančių katilų keitimo į efektyvesnes, atsinaujinančius energijos išteklius naudojančias šilumos gamybos technologijas individualiuose namuose skirta 120 mln. eurų.

Dviračių ir pėsčiųjų tilto Kaune iš Nemuno salos į Aleksotą statybai skirta 8,8 mln. eurų ES investicijų, šios lėšos padės gerinti dviratininkų ir pėsčiųjų susisiekimo sąlygas, padidins gyventojų mobilumą ir prisidės prie bendro aplinkos taršos mažinimo.

Taip pat dviračių ir pėsčiųjų takų infrastruktūros gerinimui Kėdainių mieste skirta beveik 8,4 mln. eurų europinių lėšų, kurios skatins kėdainiečių mobilumą ir prisidės prie aplinkos taršos mažinimo.

Iš viso pagal ES investicijų programą Lietuvai skirtų beveik 6 mlrd. eurų šiuo metu paskelbta kvietimų už 6,4 mlrd. eurų, o pasirašyta sutarčių už 4,39 mlrd. eurų.