Pasak viceministrės, vidutinė benzino kaina, kovo 14 d. duomenimis, siekė 1,773, o dyzelino – 1,866 Eur/l. Šią kainą sudaro 21 proc. pridėtinės vertės mokesčio (PVM) tarifas, 0,466 Eur/l akcizas benzinui ir 0,372 Eur/l – dyzelinui, biodegalų ir žaliavinės naftos kainos bei rinkos dalyvių maržos.

„Degalų kainą, jei žiūrėsime į visą struktūrą, apie 40 proc. sudaro akcizai ir PVM, apie 30 proc. priklauso nuo „Brent“ ir „Urals“ naftos kainos. Visa kita yra mažmeninės rinkos sąnaudos ir visos kitos dedamosios, kurios priklauso nuo degalų tiekėjų“, – komisijos narius informavo I. Žilienė.

Jos teigimu, Lietuva, kartu su kitomis Tarptautinės energetikos agentūros narėmis nuo kovo 1 d. priėmė sprendimą išleisti į rinką daugiau „Brent“ naftos iš rezervų, būtent dėl ko naftos kainos dedamoji galutinėje degalų kainoje ir galėjo smukti.

„Matome, kad „Brent“ naftos kaina (naftos kainos dedamoji – ELTA) šiek tiek pakrito. Kas tam padarė įtaką, sunku pasakyti, bet manome, kad vienas iš veiksnių gali būti būtent naftos rezervų išleidimas į rinką“, – sakė I. Žilienė.

Šios naftos rūšies kainos dedamoji visoje benzino ir dyzelino kainoje, nurodė viceministrė, sumažėjo nuo 0,715 Eur/l iki 0,593 Eur/l, o degalų, kurios sudaro „Brent“ ir rusiškos „Urals“ kainų mišinys, dedamoji smuko nuo 0,624 Eur/l iki 0,509 Eur/l.

Vis tik, anot jos, nors per pastarąją savaitę naftos kainos dalis galutinėje kainoje sumažėjo, likusi degalų kainos dalis išaugo. Pavyzdžiui, jei dar kovo 7 d. dyzelino kaina, atmetus naftos dedamąją, siekė 0,956 Eur/l, pirmadienį ji siekė jau 1,273 Eur/l. Atitinkamai kito ir benzino kaina – nuo 0,946 Eur/l praėjusį iki 1,180 Eur/l šį pirmadienį.

„Nors „Brent“ naftos kaina krito, galutinė kaina vartotojams išaugo. Matome ganėtinai reikšmingą pokytį per pastarąją savaitę. Čia tikrai kyla klausimų“, – kalbėjo I. Žilienė.

„Jei prieš tai matėme, kad ir „Brent“ naftos kainos augimas buvo, tačiau mažmeninės ir didmeninės kainos likusi dalis maždaug buvo stabili, išskyrus pastarąją savaitę“, – pabrėžė I. Žilienė.

Kalbėdama apie akcizo dedamąją, viceministrė pažymėjo, kad Lietuvoje akcizas labai artimas Europos Sąjungos (ES) nustatytam minimaliajam dydžiui, siekiančiam 0,359 Eur/l benzinui ir 0,330 Eur/l dyzelinui, tad jo sumažinimo įtaka bendrai degalų kainai būtų nežymi.

„Lietuvoje akcizas labai artimas minimaliam dydžiui, kurį nustato Europos Sąjungos energijos mokesčių direktyva. Šiek tiek rezervo sumažinimui yra, tačiau jis labai nedidelis ir įtakos galutinei kainai neturėtų“, – teigė viceministrė.

Pingant naftai, degalų kainos galėtų mažėti po dviejų savaičių

Lietuvos biodegalų asociacijos prezidentas Mindaugas Palijanskas, reaguodamas į viceministrės kritiką, aiškino, kad net ir nepaisant naftos kainų kritimo, normalu, jog degalų kainos dar kurį laiką išlieka aukštos.

„Taip nėra dėl godumo ar dėl kažko. Tiesiog yra tam tikra tendencija – jei valdai degalinę, matydamas kainų svyravimus ir kilimą, kaina leidžiasi po kažkiek laiko. Ji koreguojasi, bet tai užima laiko tiek jai kylant, tiek leidžiantis“, – politikams argumentavo jis ir kartu pridūrė, kad degalai galėtų atpigti po dviejų savaičių, jei naftos kaina liks mažesnė.

„Jei ta kaina turi pastovią tendenciją kristi arba kilti, tada ta kaina „atsikoreguoja“ per savaitę arba dvi. Bet jei ta kaina svyruoja, tai vis tiek, galų gale, suveikia rinkos mechanizmas“, – aiškino jis.

„Orlen Lietuva“ pardavimų palaikymo vadovas Ričardas Morkvėnas komisijoje aiškino, kad naftos kaina degalų kainos tiesiogiai neveikia.

„Naftos kaina turi įtakos degalų kainoms, nurodo kryptį, tačiau tai netiesiogiai koreliuojantys dalykai. Degalų kaina yra nustatoma pagal Šiaurės-vakarų Europos zonos degalų kainas, kurios susijusios su galimybe gauti degalų. (...) Tą kainą nustato paklausos ir pasiūlos santykiai“, – akcentavo R. Morkvėnas.

I. Žilienės pristatyme naudotas „Brent“ naftos kainos rodiklis, pasak „Orlen Lietuva“ atstovo, yra finansinis instrumentas, o „Brent“ nafta fiziškai neegzistuoja, todėl jo sieti su energijos kainomis negalima.

„Tai labiau yra finansinis instrumentas, kuris yra visiškai nesusijęs su fiziniu naftos tiekimu. Tokia nafta kaip „Brent“ visiškai neegzistuoja fiziškai, tai yra finansinis instrumentas. Todėl sieti finansinį instrumentą su fizinėmis degalų kainomis yra labai neetiška ir neteisinga“, – aiškino jis.

Lietuviškų degalinių sąjungos tarybos pirmininkas Karolis Stasiukynas savo ruožtu ragino „paneigti spekuliaciją, kad degalinės nemažina kainų rytoj“. Anot jo, degalinės gali įsigyti degalus tik iš vienos gamyklos, o perkant didmenine kaina, sąskaitas degalinės gauna tik po mėnesio.

„Perkame iš gamyklos didmenine kaina ir degalinė gauna tik po mėnesio koreguojančią sąskaitą, kai „užsidaro“ mėnesis“, – aiškino K. Stasiukynas.

„Natūralu, kad degalinė net nežino, kokia ta galutinė kaina bus. Būna tokių atvejų, kai gauname prisimokėti prie galutinės kainos. Tas (degalų kainos dedamųjų santykio – ELTA) „vaikščiojimas“ keistai atrodo, bet būtent dėl to, kad tik mėnesiui pasibaigus ir užsidarius gaunama koreguojanti sąskaita“, – kalbėjo lietuviškų degalinių valdytojų atstovas.

Konkurencijos tarybos pirmininkas Šarūnas Keserauskas aiškino, kad kritus naftos kainai degalų kainos nemažėjo veikiant vadinamajam „raketos ir plunksnos“ efektui – kai kaina pakyla staigiai, tačiau krinta lėtai.

„Jeigu mes žinome, kad nafta pabrango, mes galime spėti, kad pabrangs ir degalai. Mes puolame pirkti dar pigių degalų. Tokių puolančių pirkti yra daug, tai sukuria didelę paklausą ir pardavėjas, reaguodamas į didelę paklausą, kelia kainą, nes jis gali tą padaryti“, – svarstė Š. Keserauskas.

„Rinkos ekonomikoje mums tai gali nepatikti, bet pakelti kainą kiek nori iš principo nėra draudžiama, jei tą daro ne monopolistas ar kartelinio susitarimo dalyviai. Tokia yra tiesa ir situacija rinkoje“, – tęsė jis.

ELTA primena, kad Vyriausybė pradėjo svarstyti galimas priemones degalų akcizams sumažinti, kad degalų kainos nukristų ir vartotojams. Energetikos ir darnios plėtros komisijos posėdyje finansų viceministras Gediminas Norkūnas tikino, kad ministerija šiuo metu vertina, kokios priemonės būtų taikliausios ir savo siūlymus turėtų pateikti balandį.

Siekiant stabdyti kainų kilimą, didinti gyventojų perkamąją galią akcizus degalams siūloma sumažinti ir Seime – tą numatančią Akcizų įstatymo pataisą įregistravo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Algirdas Butkevičius kartu su kitais opozicijai atstovaujančiais parlamentarais.

Jeigu Seimas pritartų, akcizas 1 tūkst. litrų benzino sumažėtų nuo 466 iki 359 eurų, o 1 tūkst. litrų dyzelino – nuo 372 iki 330 eurų ir siektų ES minimalų tarifą.

Antradienį „Brent“ tipo nafta atpigo 6,54 proc. – iki 99,91 JAV dolerio už barelį.