„Šioje pavasario sesijoje turime tikslą – norime atnešti Kelių fondo projektą, kad jis būtų patvirtintas“, – Eltai šią savaitę po susitikimo su Lietuvos valstiečių, žaliųjų ir Krikščioniškų šeimų sąjungos (LVŽKŠS) Seimo frakcija sakė E. Sabutis.

Be to, anot ministro, kartu su Kelių fondo projekto įsteigimu norima penkis kartus praplėsti apmokestinamų kelių tinklą.

„Tai šalia to (Kelių fondo įsteigimo – ELTA) norime praplėsti mokamų kelių tinklą. Ir čia atsiranda žmonių nepasitenkinimas, nes atsiras daugiau mokančių už kelius“, – kalbėjo ministras.

„Dabar vyksta didelės ir plačios diskusijos apie tai, kodėl kažkas turi mokėti. Nes taip, sunkiasvorės priemonės, kurios gadina kelius, moka per vinječių sistemą. Bet iš 21 tūkst. kilometrų dabar apmokestinta 1,7 tūkst. kilometrų. Tai norime praplėsti 5–6 kelius“, – sakė jis.

E. Sabutis tikino, kad platesnis rinkliavos keliams taikymas būtinas tiek dėl Europos Sąjungos (ES) direktyvų, tiek matant žalą, kurią patiria Lietuvos infrastruktūra.

„Mes ne kažkokie išradėjai, mes vadovaujamės ES direktyva. Ir valstybė ne šiaip renka rinkliavą, kad ją kažkur išleisti, kitiems tikslams. Ši rinkliava grąžinama į kelius. Tai ta transporto priemonė, kuri sugadina kelią, turi sumokėti už jo išlaikymą“, – kalbėjo jis.

Mes ne kažkokie išradėjai.

Ketvirtadienį LVŽKŠS frakcija susitiko su E. Sabučiu. Be karinio mobilumo ir Kelių fondo klausimų šiame susitikime aptartas ir pakankamo finansavimo negaunančių rajono kelių klausimas.

ELTA primena, kad siekiant gerinti kelių infrastruktūrą, Susisiekimo ministerija kovo viduryje pranešė kurianti Kelių fondą, kuris turėtų pradėti veikti ateinančiais metais. Skelbiama, jog fondo lėšos kartu su finansavimu iš kitų šaltinių Lietuvos keliams kitais metais iš viso leis skirti 1 mlrd. eurų.

Kaip pranešė ministerija, pagrindinis fondo lėšų šaltinis bus elektroninė kelių rinkliava („e-tolling“), kuri pakeis dabartines vinjetes ir kasmet sugeneruos apie 200 mln. eurų pajamų. Fondas taip pat turės galimybę skolintis.