„Kokios kompensacijos buvo paskaičiuotos, be abejo, yra nepakankamos. Tai pasityčiojimas iš žmonių, kurie užsiiminėjo verslu visiškai legaliai“, – žurnalistams trečiadienį Vyriausybėje sakė I. Hofmanas.
Anot jo, dėl didesnių kompensacijų galėtų nuspręsti Seimas, kaip ir paskelbė KT.
„Jei visuomenei reikalaujant politikai priima tokį sprendimą (drausti verslą – BNS), galima jį priimti. Tačiau šie žmonės yra niekuo dėti, kuriems įsigalioja šis draudimas. Jei jį tokį priimame, turime žmonėms (...) atininkamai ir kompensuoti taip, kaip daroma civilizuotai Europos Sąjungos šalyse“, – kalbėjo ministras.
KT pirmininkas Gintaras Goda trečiadienį sakė, jog teismas kompensacijų tvarkos nevertino, nes tai yra Seimo atsakomybė: „Kompensacijų dydžių atrinkimas ir konkrečių rūšių kompensacijų tikslingumas yra socialinio, politinio ir ekonominio tikslingumo dalykas, kuris priklauso įstatymo leidėjo kompetencijai.“
I. Hofmanas gruodį interviu BNS sakė manantis, kad toks draudimas neturi prasmės, jei yra kailinių paklausa – šis verslas toliau gyvuos, tik persikels į kitas šalis.
Tuo metu 48 kailinių žvėrelių ūkiai prašo teismo iš valstybės prisiteisti 113 mln. eurų žalos – sausį ji pateikė skundą Regionų administraciniam teismui.
Pagal Seimo priimtas įstatymo pataisas verslo draudimas įsigalios nuo 2027-ųjų, o 2024–2026 metais – pereinamuoju laikotarpiu – verslininkai gali uždaryti fermas ir gauti kompensacijas: pirmais metais išmoka yra trys eurai už gyvūną, antrais – du eurai, o paskutiniais metais – vienas euras. Verslininkai ir anksčiau skundėsi, kad išmokos per mažos ir nepadengia patiriamų nuostolių.
Seimo narys Viktoras Pranckietis anksčiau yra sakęs, kad verslininkams reikėtų išmokėti daugiau nei 200 mln. eurų kompensacijų. Tuo metu Vyriausybė tam pasiūlė tik 1 mln. eurų.
Naujausi komentarai