„Prioritetas yra oro gynyba, mes tą jau metų gale esamę ir su kariuomene susędę, aptarę ir patvirtinę strategines kryptis. Oro gynyba neabejotinai yra prioritetas, tai susiję su viskuo, ir su balionais, ir su kitais dalykais“, – trečiadienį Vyriausybėje žurnalistams sakė I. Ruginienė.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas teigė, kad tokio dydžio paskola leidžia Lietuvai vystyti nacionalinę diviziją, atliepti tiek Lietuvos, tiek sąjungininkų karių infrastruktūros poreikius.
„Šios lėšos nenukrito mums netikėtai, mes planavomės, dėliojomės, dirbome su Europos Komisija intensyviai, kad tikrai tuos pinigus gautume ir jau yra suplanuota kaip, kur ir kodėl jie bus panaudoti“, – kalbėjo ministras.
Kaip rašė BNS, Europos Komisija (EK) antradienį patvirtino gynybos finansavimą Lietuvai pagal iniciatyvą SAFE – preliminariai šaliai planuojama skirti daugiau kaip 6,3 mlrd. eurų paskolą, o tiksli suma bus patvirtinta pasirašius sutartį.
Pasak pranešimo, finansinė parama patvirtinta ir dar septynioms ES narėms: Estijai, Graikijai, Italijai, Latvijai, Lenkijai, Slovakijai ir Suomijai.
Šis sprendimas priimtas įvertinus šalių nacionalinius gynybos investicijų planus ir atveria duris nebrangių ilgalaikių paskolų etapui, kuris leis šioms šalims skubiai padidinti savo karinį pasirengimą ir įsigyti reikiamos modernios gynybos įrangos.
Sistema taip pat stiprina Ukrainos integraciją į ES saugumo ekosistemą užtikrinant, kad Europos parama išliktų lanksti ir tvari.
Kaip rašė BNS, apie tai, jog Lietuvos gynybos parengčiai stiprinti iš programos planuojama skirti daugiau kaip 6,3 mlrd. eurų EK pranešė dar rugsėjį, kai buvo patvirtintas preliminarus 150 mlrd. eurų finansinės paramos asignavimas gynybos parengčiai visoje ES stiprinti.
Pasak EK, nauja aštuonių valstybių narių grupė gaus apie 74 mlrd. eurų. Pirmieji mokėjimai turėtų būti atlikti 2026 metų kovą.
Naujausi komentarai