Mokyklų vadovai: situacija dėl darbo užmokesčio – gniuždanti | Diena.lt

MOKYKLŲ VADOVAI: SITUACIJA DĖL DARBO UŽMOKESČIO – GNIUŽDANTI

Lietuvos mokyklų vadovų asociacija (LMVA) nekeičia nuomonės dėl etatinio mokytojų darbo apmokėjimo, kuriam antradienį po svarstymo pritarė Seimas.

„Mes – ne prieš klasės krepšelio įvedimą, ne prieš etatinį darbo apmokėjimą, bet prieš tokią skubą“, – Eltai reziumavo Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos prezidentas Kauno technologijos universiteto inžinerijos licėjaus direktorius Dainius Žvirdauskas.

Pasak LMVA viceprezidentės, Vilniaus Žemynos gimnazijos direktorės Rūtos Krasauskienės, problema ta, kad labai stipriai vėluojama.

„Mokytojus jau išleidome atostogauti ir būtume daug laimingesni, jeigu įstatymas būtų priimtas sausio mėnesį – mokyklos būtų turėjusios laiko jam pasiruošti“, – konstatavo R. Krasauskienė.

Kaip sakė Vilniaus Žemynos gimnazijos vadovė, ji pati aktyviai bendradarbiavo su Švietimo ir mokslo ministerija, dalyvavo daugybėje mokymų, bet vis dar yra bandymų ir tyrinėjimų kelyje.

„Etatinio darbo apmokėjimo sistemą pati esu išbandžiusi su savos mokyklos duomenimis. Su ekspertais bei Švietimo ir mokslo ministerijos specialistais esame suradę klaidų, kurias dabar taisome. Procesas vyksta, bet iš tiesų mokyklų vadovams – tai didžiulį stresą kelianti situacija, nes visi esame kaip pakabinti“, – sakė Žemynos gimnazijos vadovė.

Kaip pridūrė Eltos pašnekovė, įstatymo pataisos, kurias skubos tvarka iki birželio 30 dienos žada priimti Seimas, pareikalaus vietinės teisėkūros aktų.

„Turėsime apsirašyti kiekvieno mokytojo pareigybes, susitarti dėl funkcijų, kurias jie atliks papildomai prie pareigų, kurias atlieka kaip dalyko mokytojai. Jei Seimas nutars, kad etatinis darbo apmokėjimas įsigalios nuo rudens, akivaizdu, kad mes labai stipriai vėluosime“, – sakė R. Krasauskienė.

Vis dėlto labiausiai gniuždančia Žemynos gimnazijos direktorė vadino nežinią. „Kad ir koks sprendimas, mokyklų vadovams svarbu, kad būtų priimtas. Gaila, kad viskas taip nusitęsė. Mes, kaip ir kiti darbuotojai, turime konstitucinę teisę į poilsį. Kažką iš ruošinių jau esame pasidarę, bet streso prieš rugsėjį bus daug“, – neabejojo Žemynos gimnazijos vadovė.

Kaip pabrėžė R. Krasauskienė, nežinia, kaip mokyklos gyvens nuo rugsėjo – žudanti. „Norėtųsi konkretaus sprendimo ir tada žinotume, ką daryti“, – sakė direktorė, prieš atostogas pagal turimą finansavimą preliminariai paskirsčiusi savo mokytojams krūvius ir dviem variantais paskaičiavusi, kiek daugmaž jie uždirbs, kad žmonės tvirčiau jaustųsi išeidami atostogauti.

Seimui palaiminus etatinį mokytojų darbo apmokėjimą, vadinamąjį mokinio krepšelį nuo rudens keis klasės krepšelis.

„Dabar net ir nežinome, kaip formuoti klases. Naudojamės mokinio krepšelio metodika. Bet jei atsiras klasės krepšelis, reikės kitokių skaičiavimų“, – sakė R. Krasauskienė.

Pasak Švietimo ir mokslo ministerijos (ŠMM), naujas mokyklų finansavimo modelis numato, kad nuo rugsėjo 1 dienos dalis ugdymo lėšų mokykloms bus skiriamos pagal klasių skaičių bei dydį ir tik dalis – pagal vienam mokiniui nustatytas lėšų normas.

Planuojama, kad lėšos ugdymo planui įgyvendinti, kurių didžiąją dalį (94 proc.) sudaro mokytojų atlyginimai, bus skaičiuojamos ir skiriamos klasei, o kitoms mokymo reikmėms, pavyzdžiui, vadovėliams – kiekvienam mokiniui.

„Finansavimo modelis keičiamas, nes sparčiai mažėjant mokinių klasėse mokinio krepšelis nebėra tinkamiausias finansavimo būdas, jis nebeatitinka mokyklų poreikių. Ugdymo finansavimas buvo netolygiai skirstomas mieste ir kaime, gausiose ir negausiose mokyklose lėmė netolygų aprūpinimą ištekliais – tai sudarė sąlygas skirtingai ugdymo kokybei ir mokinių pasiekimų netolygumams“, – argumentuoja ŠMM.

Dabar dotacija mokinio krepšeliui sudaro beveik 611 mln. eurų. Nuo rugsėjo 1 dienos mokykloms finansuoti pagal naują modelį prie šios sumos papildomai numatyta 5,4 mln. eurų, taip pat žadama, kad mokyklų finansavimas pasipildys dar 17,4 mln. eurų įvedant etatinį mokytojų darbo apmokėjimą.

Be minėtų lėšų, kitiems metams numatoma skirti papildomai apie 11 mln. eurų silpnų mokyklų veiklos rezultatams pagerinti – vadinamajam kokybės krepšeliui.

Kaip skelbta, antradienį Seimas po svarstymo pritarė Švietimo ir mokslo komiteto pirmininko Eugenijaus Jovaišos teiktoms Valstybės ir savivaldybių įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo ir Švietimo įstatymų pataisoms, kuriomis siūloma jau nuo šių metų rudens įvesti mokytojų etatinio darbo apmokėjimo modelį.

Pritarus projektams po svarstymo, nuspręsta toliau šiuos klausimus svarstyti skubos tvarka. Galutinis balsavimas dėl naujų nuostatų priėmimo numatytas iki birželio 30 dienos.

Opozicijoje esantys politikai šiai iniciatyvai nepritarė. Anot konservatoriaus Mykolo Majausko, siūlomos iniciatyvos didžiajai daliai mokyklų ir mokytojų naudos neturės.

„Tai yra skraistės tampymas nuo miestų prie rajonų, nes miestuose krūvio daug, vaikų daug, darbo daug, o rajonuose vaikų mažai, krūvio mažai, darbo mažai. Todėl stengiamasi pritempti tą skraistę rajoninių, kaimo mokyklų link, kad jos išsilaikytų“, – sakė M. Majauskas ir pabrėžė, kad siūlomas projektas nesprendžia visų pedagogų problemų.

Projektu siūloma visas mokytojo etato valandas, kontaktines ir nekontaktines, apmokėti vienodu įkainiu.

Pakeitimais numatoma reglamentuoti, kokios veiklos ir funkcijos sudaro mokytojo etatą, nustatoma darbo krūvio sandara, įvardijami kriterijai, kuriais remiantis algos pastoviosios dalies koeficientai būtų didinami dėl veiklos sudėtingumo, nurodoma, kokios bendros įstatymo nuostatos taikomos mokytojams už papildomą darbo krūvį ir kt.

Mokytojai, dirbantys pagal bendrojo ugdymo, profesinio mokymo ir neformaliojo (išskyrus mokytojus, dirbančius pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas) švietimo programas, yra vieninteliai viešojo sektoriaus darbuotojai, kuriems atlyginimas skaičiuojamas ne už etatą, o už tarifikuotas valandas.

„Šiuo metu mokytojo atlyginimo dydis priklauso nuo kiekvienos pedagoginės valandos. Trečdalis mokytojų uždirba tik apie keturis šimtus eurų, atskaičius mokesčius, nes jų pamokų krūvis mažas“, – teigiama dokumento aiškinamajame rašte.

Pasak pataisų iniciatorių, mokytojų, kurie dirba visu etatu, tai yra turinčių 36 pamokas, šiuo metu yra tik 5 proc.

Rašyti komentarą
Komentarai (0)

SUSIJUSIOS NAUJIENOS