Mūsų namų turtas tris kartus mažesnis nei Europos vidurkis | Diena.lt

MŪSŲ NAMŲ TURTAS TRIS KARTUS MAŽESNIS NEI EUROPOS VIDURKIS

Lietuvos namų ūkiai yra sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. eurų vertės turto – beveik tris kartus mažiau už Europos vidurkį, kuris siekia 229,2 tūkst. eurų, tačiau Lietuvos turto nelygybės rodiklis yra vienas mažiausių Europoje, rodo europinio Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo duomenys.

Suskaičiuoti ne tik turtingiausi

Lietuvos bankas pirmą kartą dalyvavo europiniame Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrime (Household Finance and Consumption Survey) ir apklausos būdu surinko detalius duomenis bei įvertino tiek Lietuvos namų ūkių valdomą turtą, tiek jo pasiskirstymą.

Mūsų šalies istorijoje iki šiol nėra vertintas viso namų ūkių turto pasiskirstymas. Pasak Lietuvos banko, dalinę informaciją apie turtą Lietuvoje pateikia visuomenėje populiarūs turtingiausių Lietuvos piliečių sąrašai, dalį informacijos apie gyventojų finansines santaupas turi komerciniai bankai, tam tikrus nekilnojamojo turto sąrašus ir vertes kaupia Registrų centras, tačiau visapusės reprezentatyvios informacijos apie bendrą Lietuvos gyventojų turtą (tiek finansinį, tiek nefinansinį) iki šiol nebuvo.

84,3 tūkst. eurų – vidutiniškai tokios vertės vertės turto turi sukaupę Lietuvos namų ūkiai.

Neturtingiausi – turtingesni už kitus

Komentuodamas Namų ūkių finansų ir vartojimo tyrimo rezultatus Lietuvos banko Taikomųjų makroekonominių tyrimų skyriaus vyresnysis ekonomistas Karolis Bielskis teigė, kad tyrimas atskleidė, jog Lietuvos namų ūkiai turi sukaupę vidutiniškai 84,3 tūkst. eurų vertės turto. Tai maždaug dviem trečdaliais mažiau už Europos vidurkį (229,2 tūkst. eurų).

"Tokie rezultatai neatrodo stebinantys, nes praėjusio amžiaus antrojoje pusėje gyventojai senosiose ES šalyse turtą kaupė rinkos ekonomikos, o Lietuvoje ir kitose posovietinėse šalyse – planinės ekonomikos sąlygomis, – paaiškino K.Bielskis. – Surinktų duomenų detalumas leidžia ne tik susidaryti gana tikslų namų ūkių finansų ir turto visumos vaizdą, bet ir įvertinti turto nelygybę šalyje. Gauti rezultatai rodo, kad Lietuva yra tarp mažiausią turto nelygybės rodiklį turinčių Europos šalių. Vienas populiariausių nelygybės matavimo vienetų, Gini koeficientas, nustatytas Lietuvos duomenų pagrindu, siekia 0,589. Euro zonos šalių turto Gini koeficientą sudaro 0,695, o didesnis rodiklis parodo didesnę nelygybę."

Lietuvos banko eksperto teigimu, detalūs tyrimo duomenys atskleidžia ir daugiau netikėtų rezultatų. Turto pasiskirstymas rodo, kad 40 proc. neturtingiausių namų ūkių Lietuvoje turi sukaupę daugiau turto nei 40 proc. neturtingiausių namų ūkių daugelyje kitų Europos šalių. Antai vidutinis Lietuvos namų ūkis, patenkantis tarp 20 proc. neturtingiausiųjų, yra sukaupęs 8,5 tūkst. eurų grynojo turto, o vidutinio euro zonos šalių namų ūkio, patenkančio irgi į 20 proc. neturtingiausiųjų, grynojo turto balansas yra neigiamas (t.y. tokio namų ūkio įsiskolinimai yra didesni nei turimo turto vertė) ir sudaro 4,5 tūkst. eurų.

Vertingiausias sukauptas NT

"Dar vienas faktas, kuris išskiria Lietuvą iš kitų Europos šalių, – nedidelė dalis (10,4 proc.) namų ūkių, kurie yra įsigiję būstą su paskola, – atkreipia dėmesį K.Bielskis. – Tačiau didelė yra dalis namų ūkių (82,8 proc.), kurie turi be paskolos įsigytą nuosavą būstą. Kiti 6,8 proc. neturi nuosavo būsto. Tai reiškia, kad net keturi iš penkių namų ūkių Lietuvoje didesnę savo pajamų dalį gali skirti išlaidoms arba taupymui, nes jiems nereikia mokėti nuomos ar paskolos ir jos mokesčių. Euro zonoje vidutiniškai tik 39,8 proc. namų ūkių turi nuosavą būstą, įsigytą be paskolos, o 20,5 proc. jį yra įsigiję su paskola."

Vertinant Europos šalių duomenis, matyti, kad didesnė dalis turto sukaupiama nekilnojamojo turto forma. Ši tendencija itin atsiskleidžia ir Lietuvoje – joje net 93,2 proc. gyventojų gyvena nuosavame būste, ir tai yra didžiausias rodiklis tarp euro zonos šalių. Vienas mažiausių yra Vokietijos rodiklis – joje tik 43,9 proc. šeimų gyvena nuosavame būste. Bendras euro zonos rodiklis sudaro 60,2 proc. Nefinansinio turto svarbą rodo faktas, kad 81,7 proc. viso gyventojų turto Lietuvoje sukaupta nekilnojamojo turto forma, o finansinis turtas tesudaro 4,3 proc. viso turto (kitas turtas – verslas ar automobiliai). Euro zonoje vidutiniškai 67,6 proc. gyventojų turto yra nekilnojamasis turtas, o finansinis turtas sudaro 19,1 proc. Išvada – nefinansinio turto dominavimas ir santykinai tolygesnis jo pasiskirstymas yra pagrindinės prielaidos, kad Lietuvos turto nelygybės rodiklis yra vienas mažiausių Europoje.

Tačiau, pasak šalies centrinio banko atstovo, gana netikėti turto nelygybės tyrimo rezultatai sudaro akivaizdų kontrastą pajamų nelygybės rodikliams, pagal kuriuos Lietuva vis dar yra tarp Europos šalių, kuriose nelygybė didžiausia.

Pagal didelę pajamų ir gana mažą turto nelygybę Lietuva atsiduria greta Graikijos ir Italijos. Priešingoje pusėje yra tokios šalys kaip Vokietija, Kipras, Austrija ar Nyderlandai – jose turto nelygybė didelė, bet pajamų nelygybė maža. Kitose Baltijos šalyse, Latvijoje ir Estijoje, pajamų pasiskirstymas tarp namų ūkių šiek tiek tolygesnis nei Lietuvoje, tačiau jose kur kas didesnė turto nelygybė. Didžiausias balansas Slovakijoje, Lenkijoje ir Slovėnijoje – jose fiksuojama gana maža tiek turto, tiek pajamų nelygybė.

Turto svarba

"Sukauptas turtas kartu su pajamomis ir vyraujančiais finansiniais lūkesčiais yra vieni svarbiausių veiksnių, nusakančių namų ūkių vartojimo elgseną. Tačiau turto kiekis, kaip ir bendrosios pajamos, yra agregavimo (t.y. sumavimo) būdu gauti dydžiai, taigi jie ne visada parodo tikrąją padėtį. Pastaroji atsiskleidžia tik vertinant sukaupto turto struktūrą", – komentavo K.Bielskis.

Vienas iš pavyzdžių galėtų būti du panašų turto kiekį sukaupę namų ūkiai. Vieno turtas sutelktas į santaupas ir finansinius produktus, o kito – į nekilnojamąjį ar kitą nelikvidų turtą.

Gauti rezultatai rodo, kad Lietuva yra tarp mažiausią turto nelygybės rodiklį turinčių Europos šalių.

Ekonomisto teigimu, pirmasis namų ūkis kur kas lengviau susidorotų su pajamų ar ekonominiais sukrėtimais, nes turėtų išteklių palaikyti buvusį vartojimo lygį ir būtų atsparesnis netikėtumams. Šie namų ūkiai skirtingai reaguotų ir į taikomas fiskalinės ar pinigų politikos priemones. Disbalansas taip pat susidarytų ir tarp namų ūkių, kurių turto balansas yra ties nuliu. Jei vienas iš jų turi ir realaus turto, ir paskolų ar kitų įsipareigojimų, o kitas jų neturi ir neturi santaupų, tikrovėje šie namų ūkiai būtų traktuojami skirtingai.

Namų ūkių turto sudėtis yra vienas iš veiksnių, turinčių įtakos tam, kokio stiprumo poveikį centrinio banko vykdoma pinigų politika turės realiajai ekonomikai. Vertinant Lietuvos situaciją matyti, kad vyrauja namų ūkiai, turintys nuosavą būstą, gana ribotą finansinio turto kiekį ir neturintys ilgalaikių būsto įsiskolinimų. Tradicinė pinigų politikos priemonė, palūkanų keitimas, turėtų reikšmingesnės įtakos tik paskolas turintiems namų ūkiams (kurių paskolos sutartys sudarytos taikant kintamas palūkanas). Tačiau tokių namų ūkių Lietuvoje yra tik kiek daugiau nei 10 proc.

"Kitas teigiamas gyventojų finansinės padėties poslinkis taikant atitinkamą pinigų politiką būtų jaučiamas per atpigusias verslo paskolas, – mano K.Bielskis. – Jos paskatintų įmones skolintis investicijoms, siekiant padidinti veiklos našumą, o tai atitinkamai sukurtų papildomą stimulą didinti atlyginimus ir mažintų nedarbo lygį šalyje. Toks šalutinis efektas teigiamai paveiktų dirbančių gyventojų pajamas, turtą, vartojimo galimybes.

Papildomo impulso galėtų tikėtis nuosavą būstą turintys namų ūkiai. Vykdant pinigų politiką ir mažinant palūkanas sukuriamos tinkamos sąlygos išaugti nekilnojamojo turto vertei. Išaugusi būsto vertė turėtų reikšti jos savininko praturtėjimą ir didesnes vartojimo galimybes. Dabartiniu metu pastarasis ekonomikos kanalas Lietuvoje yra beveik neišnaudotas ir nesukuria tos pridėtinės vertės būsto savininkams, kurią galėtų sukurti įkeičiant ir skolinantis, parduodant ar kitaip aktyviai naudojant nekilnojamąjį turtą kaip ir kitas turto klases."

Rašyti komentarą
Komentarai (7)

Neraikejo

Lakstyt ir rekt Europą! Europa! Dabar turite ką norejote! Esate taip Europoje tik kokioje jos vietoje? Ogi Subinej!!!!!

Anonimas

KOKS durnius gali LYGINTI jujk ALGOS kokios ! durniu laivas

Anonimas

SAPALIONĖ;butus turi vyresni žmonės,dirbę tarybiniais metais,sunkiuose,kenksminguose darbuose po10-15metų,ir gavę butą. Išsikovojus nepriklausomybę butus privalėjo išsipirkti,vyko privatizacija,ir PRICHVATIZACIJA.O dabar,RENOVACIJA,ir žmonės verčiami įsiskolinti daugeliui metų,nes gauna mažas pajamas.Tai va kokią nelygybę,ir išnaudojimą sukūrė nepriklausomos Lietuvos valdžia,tie statistiniai duomenys neatitinka realybės,ir nereikia jaukti žmonėms proto.
DAUGIAU KOMENTARŲ

SUSIJUSIOS NAUJIENOS