Apie tai kalbėjo Lietuvos antstolių rūmų revizijos komisijos pirmininkė Svetlana Kastanauskienė.
– Kokia yra situacija Lietuvoje? Kiek vyksta alimentų išieškojimo procesų? Ar šie skaičiai auga ir ką tai bendrai parodo apie mūsų šalį?
– Šiuo metu yra vykdoma 46 tūkst. vykdomųjų bylų dėl išlaikymo išieškojimo. Akivaizdu, kad suma pakankamai didelė. Be to, 36 tūkst. asmenų, kurie moka išlaikymą, kai kuriais atvejais vienas tėvelis moka ne vieną išlaikymo sumą, o kelioms žmonoms.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Akivaizdu, kad situacija negerėja, o su „skolų atostogomis“ ta situacija palengvinama.
– Taip, vis dėlto reikėtų atkreipti dėmesį, kad išlaikymo mokėjimas, vadinamieji alimentai, yra vaiko teisė į saugią vaikystę. Niekas kitas negali pasirūpinti vaiku kaip tėtis, mama. Vaikui reikia išlaikymo – pinigėlių rūbams, maistui. Kai tėvelis nusprendžia pusę metų nemokėti išlaikymo, našta tenka vienai mamai. Jai reikia svarstyti, ką pirkti – batus ar kuprinę.
– Ar tai reiškia, jeigu vaikas gyvena su mama, o tėtis pasiima „atostogas“, moteris negauna nė cento? Galbūt valstybė perima dalį sumos?
– Tokiu atveju dalį sumos moka „Sodra“. Tačiau tėvelio pareiga ir turėtų būti tėvelio pareiga.
– Turbūt mokama „Sodros“ suma neatitinka to, kiek turėtų mokėti?
– Ne, yra maksimali suma, į kurią gali pretenduoti asmuo, kai negauna išlaikymo.
– Iš jūsų nuskambėjo žodis „turėtų“ – kiek tai prasilenkia su Konstitucija, su žodžiu „privalo“? Galbūt Konstitucija nurodo visai ką kita, kad vaikas privalo turėti kokybišką gyvenimą ir turi teisę į gerovę.
– Taip, Konstitucijoje numatyta pareiga tėvams išlaikyti vaikus. Deja, tos „atostogos“ sudaro galimybę pailsėti nuo pareigos išlaikyti vaiką.
– Kokios pasekmės ir kiek yra tokių situacijų, kai tėveliai išeina „atostogų“?
– 71 tėvelis paprašė „atostogų“. Norėčiau pasakyti, kad išsituokia daug šeimų, lieka vaikai su vienu iš tėvų, ne visada kreipiasi į antstolį dėl išlaikymo išieškojimo. Kreipiasi tada, kai ta parama yra reikalinga. Po to, kai mėgini versti mokėti, atsiranda galimybė vėl nemokėti.
– Kiek „atostogų“ gali imti?
– Jeigu pusę metų registruotas Užimtumo tarnyboje, pusei metų gali imti „atostogų“ ir per 5 metus – du kartus.
– Koks būtų jūsų siūlymas? Norėtumėte keisti šią tvarką?
– Negali būti taip, kad visiems dovanojamos „atostogos“. Jos turėtų būti išimtinis atvejis.
– Aiškiai argumentuotos.
– Argumentuotos ir priežastys turi būti labai svarios. Tai galėtų padaryti antstolis, įstatymas galėtų suteikti antstoliui tokią galimybę. Išlaikymo bylose tų „atostogų“ išvis neturėtų būti.
– Ar dabar jie turi pateikti kažkokias priežastis?
– Jeigu žmogus registruotas Užimtumo tarnyboje pusę metų, jau turi teisę „paatostogauti“.
– Kalbant bendrai apie alimentus. Dažna moteris iš vaiko tėčio negauna jokių pajamų ir argumentuoja tuo, kad nėra galimybių – jis neturi darbo, pajamų arba geba paslėpti savo pajamas. Kokia būtų čia išeitis?
– Sudėtinga išeitis, nes 55 proc. išlaikymą privalančių mokėti asmenų negauna jokių pajamų – neregistruoti Užimtumo tarnyboje, oficialiai nevykdo jokios veiklos, nedirba, neturi sąskaitų Lietuvoje. Kaip ir ieškoti nėra iš ko.
Jeigu žmogus registruotas Užimtumo tarnyboje pusę metų, jau turi teisę „paatostogauti“.
– Kaip reikėtų spręsti šią situaciją?
– Niekaip. Šiai dienai tokia situacija.
– Kalbame apie du suaugusius žmones, dėl kurių kivirčų nukenčia pati jautriausia grupė. Pakalbėkime apie tas pasekmes – ką vaikas mato iš to, kad jo mama vargsta dėl to, jog nesulaukia pinigų iš tėvo?
– Pasekmės būna kartais labai skaudžios. Vaikai suauga, pasensta tėvai, o vaikai nenori bendrauti su tėvu, kuris jiems neteikė pagalbos, kai to reikėjo. Tėvas nebendrauja su vaiku, o vaikas – su tėvu. Praktikoje buvo tokia situacija, kai tėvas turėjo penkis vaikus, nemokėjo išlaikymo, paseno, susirgo ir paprašė, kad vaikai mokėtų išlaikymą. Teismas to nepriteisė.
Naujausi komentarai