„Žvelgiant toliau į ateitį, būtina pradėti argumentuotą diskusiją dėl mažųjų branduolinių reaktorių. Jie galėtų užtikrinti didesnį elektros generavimo pastovumą“, – Seime skaitydamas metinį pranešimą sakė šalies vadovas.

Pernai Seimo patvirtintoje atnaujintoje Nacionalinės energetinės nepriklausomybės iki 2050 metų strategijoje numatyta galimybė po 2030-ųjų Lietuvoje vystyti mažos galios branduolinius reaktorius.

BNS rašė, kad dabartinis energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tebevystomą technologiją vertina atsargiai ir abejoja, ar Lietuva turėtų būti tarp pirmųjų ją pritaikančių šalių.

G. Nausėda sakė, kad energetika yra sritis, kur Lietuva per pastarąjį dešimtmetį pasiekė bene daugiausiai.

„Džiaugiuosi galėdamas pasakyti, kad tikrai daug padarėme, siekdami Lietuvos energetikos sistemos atsparumo. Šioje srityje esame pavyzdys visai Europai, pamažu besivaduojančiai iš Rusijos šantažo“, – teigė prezidentas.

Pernai Lietuva išpirko suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, šiemet kartu su kitomis Baltijos šalimis užbaigė elektros tinklų sinchronizaciją su Vakarų Europa.

„Šiandien, nutraukę paskutinius energetinius ryšius su Rusija, esame laisvi toliau stiprinti savo energetiką. Privalome kuo greičiau plėtoti atsinaujinančius energetikos šaltinius, užsitikrinti nuosavą elektros gamybą iki 2028 metų ir kartu su Lenkija įgyvendinti „Harmony Link“ projektą“, – sakė G. Nausėda.