„Negaliu patikėti, kad grįšiu namo“: atvėrus sieną su Baltarusija

Naujienų agentūros BNS žurnalistas apie pusantros valandos praleido Medininkų pasienio punkte, kur eilėje stovėję vairuotojai džiaugėsi, kad Lietuvos Vyriausybė nusileido, tačiau nesiėmė spręsti, kuri šalis kalta dėl susiklosčiusios situacijos.

Pirmieji galimybės išvykti į Baltarusiją laukę žmonės važiavo lankyti sodybų, apie dešimt sunkvežimių ruošėsi kirsti sieną su kroviniais, o vykstantieji į Lietuvą grįžo į darbus.

Lietuvai uždarius punktus, į Baltarusiją ir iš jos keliavę žmonės turėjo daryti didelį lankstą per Lenkiją ar Latviją.

„Ačiū Dievui, kad atidarė. (...) Dabar iki Minsko daug arčiau. Ačiū, ačiū“, – pasienyje susirinkusiems žurnalistams sakė krovininiu mikroautobusu iš Vokietijos medikamentus į Baltarusiją gabenęs neprisistatęs baltarusis.

„Negaliu patikėti, kad grįšiu namo“

Medininkų ir Šalčininkų pasienio punktai turėjo būti užverti iki lapkričio pabaigos, tačiau trečiadienį Vyriausybė nusprendė juos atidaryti anksčiau, Sprendimas priimtas, politikų ir pareigūnų teigimu, Minskui parodžius norą bendradarbiauti dėl kontrabandinių balionų keliamos grėsmės.

Tikėtina, jog prie to prisidėjo ir Lietuvos vežėjų spaudimas, kilęs po to, kai uždarius sieną Baltarusija neleido išvažiuoti lietuviškiems vilkikams.

Savo eilės įvažiuoti į Baltarusiją prieš vidurnaktį Medininkuose laukė apie 30 automobilių: daugiausia registruotų šioje šalyje, tačiau eilėje buvo transporto priemonių ir su lietuviškais, taip pat lenkiškais, armėniškais, kirgiziškais numeriais.

Ačiū Dievui, kad atidarė.

Vokietijoje registruotą furgoną vairavęs vyriškis šypsodamasis kalbėjo su kitais laukiančiaisiais.

Žurnalistams jis pasakojo iš Hamburgo į Baltarusiją vežantis medicinines medžiagas, iš kurių gaminamos tabletės, veterinariniai vaistai.

„Važiuoju du, tris kartus per mėnesį. Dažnai, nes vežu veterinarinius preparatus. Ačiū, kad atidarėte sienas, nereikia sukti ratų, atstumas labai artimas iki namų“, – kalbėjo vyriškis.

„Nuotaika? Negaliu patikėti, kad grįšiu namo“, – žurnalistams sakė kitas baltarusis, kuris teigė eilėje laukęs pusantros paros.

Kėlė kliūčių

Tuo metu lietuviškai kalbantis Artūras teigė eilėje laukęs ilgai, nors į Baltarusiją važiuoja tik kartą per metus. Šįkart jis ten vyko norėdamas susitvarkyti dokumentus.

„Su gera, pakylėta nuotaika važiuojam. Susiruošėm važiuoti per Lenkiją, bet čia arčiau, patogu“, – pasakojo vyras.

Lietuvoje gyvenantis baltarusis Ivanas savo ruožtu sakė, kad į gimtinę važinėja dažnai, tvarko jam priklausantį žemės sklypą, todėl uždaryta siena sukėlė problemų.

„Vasarą dažniau, kartą per savaitę arba dvi tenka važiuoti. Reikia tvarkyti savo sodybą ten, kur gimiau. Ten hektaras žemės, reikia šienauti. Jei nesutvarkysi, gausi baudą, tad tenka važinėti“, – aiškino Ivanas.

Tuo tarpu per pirmąją valandą iš pačios Baltarusijos į Lietuvą vyko pavieniai automobiliai. Jų vairuotojai sakė grįžtantys į darbus Lietuvoje.

„Mes čia dirbame, todėl važinėjame dažnai. (Kol buvo uždaryta siena – BNS) laukėme, važinėjome per Latviją“, – teigė baltarusis Andrejus, Lietuvoje dirbantis nuo 2018 metų.

„Važiuojame į darbą, (...) nusprendėme anksčiau truputį išvažiuoti, kad nesispaustumėme eilėje“, – pasakojo Lietuvoje 13 metų vairuotoju dirbantis Vitalijus.

Atidarytas Medininkų pasienio punktas su Baltarusija

Lietuviškų vilkikų iš Baltarusijos dar nematyti

Kaip rašė BNS, Lietuvos Vyriausybė spalio pabaigoje uždariusi sieną susidūrė su dideliu vežėjų nepasitenkinimu, nes Minskas neleido savo teritorija vykti Lietuvoje registruotiems sunkvežimiams ir puspriekabėms.

Transporto priemonės perkeltos į specialias aikšteles, o už stovėjimą kasdien grasinta imti 120 eurų rinkliavą.

Vis tik pirmąją Medininkų punkto atidarymo valandą sieną kirto tik Kaliningrado tranzitą gabenantys rusiški vilkikai, nors į Lietuvą įvažiavo ir viena krovininė transporto priemonė lenkiškais numeriais.

Apie pirmą valandą nakties buvo galima pastebėti link pasienio iš Lietuvos pusės judančius pirmuosius Lietuvoje registruotus vilkikus.

Vienas žurnalistų pakalbintas Rusijos vairuotojas sakė, jog į Kaliningradą keliauja kas dvi savaites, pasienio punkte nestringa – užtrunka apie valandą.

Daugiau įvairiose valstybėse, pavyzdžiui, Moldovoje, Kazachstane ar Sakartvele, registruotų vilkikų laukė savo eilės įvažiuoti į Baltarusiją.

Nesileidžia į kalbas, kas kaltas

Žurnalistams pasiteiravus, kas, jų nuomone, kaltas dėl uždarytos sienos, daugelis keliavusių asmenų nenorėjo įvardinti, ar tai Lietuva, ar Baltarusija.

„Tai politika, jie ten tegul aiškinasi tarpusavyje, o mums paprastiems žmonėms gyventi reikia. Ir tuo labiau kaip ir patys suprantate: ar Baltarusija, ar Lietuva, ar Lenkija – pas mus viena istorija, Abiejų Tautų Respublikos“, – sakė į Lietuvą keliavęs Vitalijus.

„Aš nepolitikuoju. Nelabai lendu į šiuos reikalus“, – teigė į gimtinę vykęs Andrejus.

Vis dėlto, daugelis reiškė lūkestį, kad Lietuva pasienio punktų nebeuždarys. Premjerė Inga Ruginienė yra sakiusi, kad Vyriausybė pasilieka tam teisę, jeigu Baltarusijos keliamos grėsmės atsinaujins.

„Labai tikiuosi, kad siena liks atidaryta ilgam“, – teigė Artūras.

Šiame straipsnyje:

baltarusija

pasienis

atidaryta siena

vežėjai