Naujausiais apklausų duomenimis, didžioji dalis – net 60 poc. – bankų, lizingo bendrovių, kredito unijų ir kitų finansų įstaigų tikisi didesnių nuostolių ateityje dėl išaugusio įmonių nemokumo. Valstybei išdalijus visus verslo paramos dėl COVID-19 paketus, pamatysime tikrąjį ekonomikos veidą.

Dukart per metus bankai, draudimo ir išperkamosios nuomos bendrovės, kredito unijos, investicijų valdymo įmonės ir kitos finansų įstaigos įvertina svarbiausių rizikų Lietuvos finansų sistemai šaltinius, nepalankių įvykių pasireiškimo tikimybę ir galimą jų poveikį šalies finansų sistemai per artimiausią pusmetį. Lietuvos bankas, siekdamas įvertinti Lietuvos finansų įstaigų požiūrį į galimus iššūkius tvariai finansų sistemos raidai, šias apklausas atlieka siekdamas pajausti finansų rinkos pulsą dėl rizikų šalies finansų sistemai.

Optimizmas saikingas

Beveik penktadalis (18 proc.) finansų įstaigų prognozuoja padidėjusius nuostolius dėl įmonių nemokumo per ateinančius dvylika mėnesių, tokia pati dalis įmonių tikisi padidėjusių nuostolių per ateinančius 12–24 mėnesius. Padidėjusių nuostolių per ateinančius 24 mėnesius ir ilgiau tikisi 24 proc. finansų įmonių. Likusi respondentų dalis (40 proc.) nemano, kad įmonių nemokumo tikimybė yra išaugusi.

Pirmoje metų pusėje smarkiai suaktyvėjusi nekilnojamojo turto rinka finansų įstaigoms įžiebė didesnio dėmesio lemputę dėl perkaitimo rizikos.

Kiek daugiau nei pusė (53 proc.) apklaustųjų teigė, kad tikimybė, jog artimiausiu metu įvyks didelį neigiamą poveikį Lietuvos finansų sistemai turintis įvykis, per pusmetį  nepasikeitė, o trečdalis manė, kad tokio įvykio tikimybė išaugo. 14 proc. finansų įstaigų teigė, kad didelį poveikį turinčio įvykio tikimybė sumažėjo. Respondentų nuomone, labiausiai tikėtinas sukrėtimas Lietuvos finansų sistemai per artimiausius mėnesius yra tolesnė COVID-19 pandemijos raida ir jos padariniai (pavyzdžiui, blogėjanti įmonių ir namų ūkių finansinė padėtis, karantino ribojimai). Finansų įstaigos taip pat išskyrė galimą infliacijos didėjimą ir jos padarinius (pavyzdžiui, palūkanų normų augimas), geopolitinę įtampą palaikant santykius su Baltarusija ir Rusija kaip tikėtinus įvykius artimiausiu metu, keliančius grėsmę Lietuvos finansų sistemai.

2021 m. pirmąjį pusmetį finansų įstaigų norimos prisiimti rizikos lygis išliko stabilus. 2020 m. pirmąjį pusmetį sumažėjęs norimos prisiimti rizikos lygis antrąjį pusmetį pakilo ir šiuo metu yra panašus į 2019 m. buvusį lygį. Visos apklausoje dalyvavusios finansų įstaigos mano, kad jų norimos prisiimti rizikos lygis yra mažesnis nei kitų finansų įstaigų. Be to, devynios iš dešimties (89 proc.) finansų įstaigų teigia, kad jų polinkis rizikuoti per ateinantį pusmetį nesikeis. Šiek tiek mažesnė dalis (80 proc.) mano, kad nesikeis ir kitų Lietuvos finansų įstaigų polinkis rizikuoti.

Į apklausą atsakiusios finansų įstaigos ir toliau didžiausią įmonių bankroto riziką mato viešbučių ir maitinimo veikloje. Kaip rizikingos taip pat įvertintos meninės ir transporto veiklos, tačiau šių veiklų rizikingumas per pusmetį sumažėjo daugiausia. Kaip ir prieš pusmetį, į apklausos klausimus atsakiusių finansų įstaigų manymu, žemės ūkio bei informacijos ir ryšių veiklose veikiančių įmonių bankroto rizikos lygis yra žemiausias. Vis dėlto, palyginti su 2020 m. antruoju pusmečiu, bankrotų rizika žemės ūkio veikloje nežymiai išaugo, rizika taip pat augo statybos veikloje. Be jau minėtų meninės ir transporto veiklų, finansų įstaigų vertinimu, bankrotų rizika mažėjo ir administravimo bei kitų paslaugų veiklose.

Beje, pasak Lietuvos banko analitikų, COVID-19 pandemijos poveikis apklaustoms finansų įstaigoms mažėja. Dėl pandemijos pastarąjį pusmetį sumažėjo 18 proc. apklaustų finansų įstaigų pelnas, tai yra perpus mažiau nei 2020 m. antroje pusėje (40 proc.). Taip pat apie 2,5 proc. išaugo įmonių dalis (iki 16 proc.), kurių pelningumas padidėjo. Dešimtadalis finansų įstaigų atsakė, kad per pastarąjį pusmetį pandemija jų veiklos nepaveikė.

Būsto burbulas – pavojus

Apklaustų finansų įstaigų manymu, 2021 m. pirmoje pusėje pagrindinės rizikos Lietuvos finansų sistemai buvo netvari nekilnojamojo turto (NT) rinkos raida ir kibernetiniai nusikaltimai. Rizikos dėl netvarios NT kainų raidos ir galimų rinkos disbalansų svarba yra aukščiausia per visą apklausos vykdymo laikotarpį.

"Nors neapibrėžtumas dėl pandemijos ekonominių padarinių vis dar yra didelis, pirmoje metų pusėje smarkiai suaktyvėjusi nekilnojamojo turto rinka finansų įstaigoms įžiebė didesnio dėmesio lemputę dėl perkaitimo rizikos", – taip apklausos rezultatus vertino Algirdas Prapiestis, Lietuvos banko Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas.

Netvarios NT rinkos raidos riziką Lietuvos finansų sistemai labiausiai akcentavo bankai ir kitos finansų įstaigos, kibernetinių nusikaltimų – visos įstaigos, išskyrus kredito unijas. Bankų ir kredito unijų vertinimu, NT rinkos netvarumo rizika, o kitų finansų įstaigų vertinimu – kibernetinių nusikaltimų rizika – buvo aukščiausio lygio nuo 2016 m. Draudimo įmonės nė vienos iš apklausoje išvardytų rizikų nevertino istoriškai aukštai.

Rizikos dėl netvarios NT kainų raidos ir galimų rinkos disbalansų svarba yra aukščiausia per visą apklausos vykdymo laikotarpį nuo 2014 m., kai klausimas įtrauktas į apklausą. Ši rizika pirmą kartą įvertinta kaip aukštesnė nei vidutinė.

Respondentų manymu, galimybės mažinti išvardytų rizikų poveikį Lietuvos finansų sistemai dažniausiai yra vidutinės arba mažesnės nei vidutinės. Nepalankiausiai vertinamos galimybės mažinti geopolitinės įtampos ir Lietuvos valstybės skolos tvarumo pablogėjimo rizikų poveikį. Geriausiai įvertintos galimybės mažinti kibernetinių nusikaltimų ir netvarios kredito raidos rizikų poveikį. Nors galimybės mažinti kibernetinių nusikaltimų poveikį šioje ir ankstesnėse apklausose buvo vertintos gerai, beveik ketvirtadalis (24 proc.) respondentų atsakė, kad 2021 m. pirmąjį pusmetį susidūrė su kibernetinėmis atakomis. Tokių finansų įstaigų dalis didėja, ir 2021 m. pirmąjį pusmetį buvo beveik trigubai didesnė nei prieš pandemiją 2019 m. antrąjį pusmetį.

Gali nemokėti mokesčių

Kas bus, kai valstybė nutrauks pagalbą dėl karantino? Jo metu "Sodra" teikė mokestinę pagalbą tam verslui, kurio veikla Vyriausybės nutarimu buvo apribota ir įmonė įtraukta į Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) COVID-19 poveikį patyrusių draudėjų sąrašus. Įmonės, esančios VMI sąraše, pateikusios prašymą netaikyti sankcijų galėjo nemokėti įmokų.

"Šiuo metu išieškojimas netaikomas 4 tūkst. įmonių. Jų planuojamų atidėti įmokų suma siekia 61,8 mln. eurų. Karantinui pasibaigus, šios įmonės gali pateikti prašymą "Sodrai" dėl susikaupusių įmokų atidėjimo supaprastinta tvarka.

Norėdami palengvinti šį procesą, pratęsėme prašymų pateikimo laiką – verslas galės kreiptis į "Sodrą" ne per dešimt dienų, kaip buvo skelbta anksčiau, bet per 30 dienų", – paaiškino "Sodros" direktoriaus pavaduotojas Ježis Miskis.

Daugiausia įmonių, prašiusių netaikyti sankcijų karantino metu, yra apdirbamosios gamybos, didmeninės ir mažmeninės prekybos, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų sektoriuose.

Įmokas atidedant supaprastinta tvarka buvo neskaičiuojamos palūkanos ir nereikėjo pagrįsti mokumo. Įmonės galėjo įmokas atidėti (susikaupusių įsipareigojimų nemokėti) iki metų, o vėliau mokėjimus išdėstyti per ketverius metus. O bendras įsipareigojimų įvykdymo terminas – ne ilgesnis nei penkeri metai. Kokiam laikui atidėti ir per kiek laiko sumokėti skolą, sprendė pats draudėjas. Prašymus atidėti skolas supaprastinta tvarka draudėjai turėjo pateikti ne vėliau kaip iki liepos 30-osios.

Statistika

Šįsyk apklausoje dalyvavo 55 respondentai, iš jų – vienuolika Lietuvoje veikiančių bankų ir užsienio bankų skyrių, dešimt draudimo bendrovių, dvylika kredito unijų ir 22 kitos finansų įstaigos (išperkamosios nuomos bendrovės, finansų maklerio įmonės, valdymo įmonės). Į apklausos klausimus atsakė vadovaujamąsias pareigas einantys finansų įstaigų atstovai. Beje, respondentai galėjo pasirinkti, į kuriuos klausimus atsakyti.