„Litgrid“ duomenimis, gegužės mėnesio vidutinė didmeninė elektros energijos kaina Lietuvoje, palyginti su praėjusiu mėnesiu, sumažėjo 9 proc. iki 68 Eur / MWh. Latvijoje ir Estijoje kainos buvo tokios pat.

Pasak Pauliaus Kozlovo, bendorės Strategijos departamento vadovo, daugiausia įtakos elektros kainoms gegužę turėjo 95 proc. Lietuvos suvartojimo padengusi vietos gamyba, visoje Europoje mažėjęs elektros poreikis ir rekordinė saulės jėgainių generacija.

„ Pagrindinės žemesnių kainų priežastys – į Europą grįžę šilti orai ir dėl to sumažėjęs elektros poreikis bei reikšmingai išaugusi saulės elektrinių generacija. Lietuvoje saulės elektrinės paskutiniu metu gerino valandinius, savaitinius, o dabar jau ir mėnesio gamybos rekordus. (…) Reikšmingai auganti saulės energijos gamyba Lietuvoje kartu su vėjo, hidro ir šiluminėmis elektrinėmis leidžia vis dažniau užsitikrinti suvartojimą vietos generacija“, – pranešime cituojamas P. Kozlovas.

Elektros suvartojimas Lietuvoje išliko stabilus

Vidutinė elektros kaina gegužės mėnesį Lietuvos kainų zonoje buvo 67,6 Eur / MWh, o tuo pačiu laikotarpiu 2023 ir 2024 metais ji atitinkamai siekė 78 ir 75,8 Eur / MWh.

Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusį mėnesį preliminariai siekė 922 GWh. Palyginti su balandžiu, vidutinis elektros suvartojimas per mėnesį išliko stabilus. Bendrai Lietuvoje per gegužę buvo pagaminta 876 GWh elektros energijos – 1 proc. mažiau nei praeitą mėnesį, kai generacija siekė 887 GWh. Vietos elektrinės užtikrino 95 proc. šalies elektros energijos suvartojimo.

Daugiausia elektros eksportuota į Latviją

Analizuojant preliminarius Lietuvos gamybos duomenis, šiluminės elektrinės gegužę gamino daugiausiai – apie 30 proc. visos Lietuvos gamybos. Jų generacija išaugo 8 proc. nuo 243 GWh iki 263 GWh. Saulės jėgainių gamyba išaugo 22 proc. nuo 207 GWh iki 252 GWh. Vėjo elektrinių gamyba mažėjo 24 proc. nuo 324 GWh iki 246 GWh. Hidroelektrinių generacija išaugo 27 proc. nuo 60 GWh iki 77 GWh. Kitų elektrinių generacija siekė 38 GWh.

Bendras importo srautas sudarė 16 proc. šalies suvartojimo. Importas į Lietuvą padidėjo 11 proc. nuo 362 GWh iki 401 GWh, palyginti su balandžio duomenimis.

Gegužę importas iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį siekė 81 proc., iš Latvijos 9 proc., o iš Lenkijos importuota 10 procentų. Eksportas praėjusį mėnesį sumažėjo 1 proc. nuo 259 GWh iki 257 GWh. Didžiausia eksporto dalis buvo nukreipta į Latviją – 59 proc., 28 proc. į Lenkiją, o likę 12 proc. į Skandinaviją.