Vietoje aukštos – pašarinė grūdų klasė

Pasak Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininko Audriaus Vanago, iki šiol šalyje niekas nėra bandęs užfiksuoti grūdų derliaus rekordo, tačiau minėtas skaičius pažangiai ūkininkaujančiųjų nestebina – jie mini ir didesnius skaičius. Vis dėlto, net jei kai kuriems šiemet grūdines kultūras auginantiems ūkininkams pavyko sumušti rekordus, daug naudos tai nebūtinai turės – šiųmetiniai grūdai prastos kokybės.

Pasak Šakių rajone augalininkyste besiverčiančio ūkininko Dariaus Ufarto, šią vasarą iškrito pakankamas kritulių kiekis, lėmęs gerą grūdų derliaus potencialą. Vis dėlto, anot pašnekovo, Lietuvos ūkininkai tarsi skilo į dvi dalis – vieni sakę tikėjęsi itin gausaus grūdų derliaus, kiti prognozavo, kad šių metų derlius išskirtinis nebus.

Jei vasaros pradžioje vyravę palankūs orai leido planuoti gerą derlių, tai pradėjus jį nuimti prognozės pasikeitė – grūdų kūlimo metu įsivyravę lietūs nulėmė prastą derliaus kokybę.

„Nors atrodo, kad grūdų tūris yra didelis, tačiau jų kokybė suprastėjo – dėl didelio kritulių kiekio ir blogų oro sąlygų nuimant derlių kviečiai tapo lengvi ir neteko saiko svorio. Pavyzdžiui, jei anksčiau į vieną priekabą tilpdavo 20 tonų kviečių, tai dabar tik 17-18, nors tūris išliko tas pats“, – Eltai komentavo ūkininkas D. Ufartas.

Kad šiųmetinis kviečių derlius prastos kokybės, antrina ir LGAA pirmininkas – pasak jo, dėl didelio kritulių kiekio derliaus nuėmimo metu grūdams trūksta baltymų ar hektolitro masės. Kitaip tariant, net jei ūkininkai manė auginantys aukštų kokybinių parametrų kviečius, jie atitinka tik pašarinių kviečių klasės parametrus.

Pasak A. Vanago, šįmet suprastėjusi kviečių kokybė lems 10-20 proc. mažesnes ūkininkų pajamas.

Nors atrodo, kad grūdų tūris yra didelis, tačiau jų kokybė suprastėjo.

Supirkimo kainos – žemumose

Šiemet Lietuvos ūkininkai nerimauja ne tik dėl suprastėjusios derliaus kokybės, bet ir dėl žemos kviečių supirkimo kainos, kurios, pasak LGAA pirmininko, yra dešimtmečio žemumose.

Remiantis Žemės ūkio duomenų centro (ŽŪDC) skaičiavimais, vidutinė grūdų supirkimo kaina Lietuvoje siekia apie 210 euro už toną. Vis dėlto, šalies ūkininkai sako kritikuojantys tokius skaičiavimus ir tikina, kad tikroji grūdų supirkimo kaina skaičiuojama pagal MATIF grūdų biržoje esančius skaičius.

„ŽŪDC duomenys nėra tikslūs. Šį sezoną kviečių kaina MATIF biržoje patenka į 188-195 eurų rėžį. Ūkininkai kviečių supirkimo kainą apskaičiuoja pagal formulę, pavyzdžiui, antros klasės kviečių supirkimo kaina yra lygi iš biržos kainos atėmus 15 eurų, vadinasi, 175 eurų už toną. Pašarinės klasės kviečių supirkimo kaina šiuo metu lygi 150 eurų už toną”, – sakė A. Vanagas.

Jis priduria, kad kviečių supirkimo kainos apskaičiuojamos pagal vietą, kurioje grūdai superkami – uoste ar elevatoriuje. Aukščiau yra pateiktos kviečių supirkimo uoste kainos, tačiau pasak LGAA pirmininko, tikslesnį vaizdą atskleidžia kviečių supirkimo elevatoriuje kainos.

„Pašarinių kviečių, kurie dėl per mažo saiko ir per mažo kritimo skaičiaus šiuo metu dominuoja Lietuvoje, elevatoriaus supirkimo kaina yra apie 140-150 eurų už toną, o kai kurie supirkėjai mini ir 120 eurų už toną“, – sako A. Vanagas.

Kaip Eltai teigė D. Ufartas, šiemet labai stipriai išaugo gamybos kaštai, o grūdų supirkimo kainos krito. Anot jo, žemos grūdų supirkimo kainos Lietuvos ūkininkams taps tikru išbandymu ir privers susimąstyti, kaip nebankrutuoti.

Pats D. Ufartas tikina, jog šiemet žemas supirkimo kainas kompensuos kita jo ūkyje auginama kultūra.

„Šiuo metu kviečiai eina į visišką minusą, o kviečių praradimus kompensuos rapsas. Dar buvau apsidraudęs pasėlius, draudimo išmokos taip pat padės ūkiui išlikti gyvybingam“, – komentavo D. Ufartas.

Pasak LGAA primininko, šiuo metu grūdų supirkimo kainos yra itin žemos, todėl šalies ūkininkai dirba „už savikainą arba nuostolingai“.

Prikulama daugiau nei oficialus rekordas

Nors šiemet Pakruojyje užfiksuotas pirmas oficialus kviečių derliaus rekordas, LGAA pirmininko teigimu, dažniau linkstama dalintis ūkio visų laukų tam tikros kultūros vidurkiu iš vieno hektaro, kuris, anot A. Vanago, atspindi tikrąjį vaizdą.

„Susiklosčius tinkamoms sąlygoms, Lietuvoje kiekvienais metais galima surasti panašaus derlingumo kaip užfiksuotas rekordas laukų. (...) Šiemet iš pasėlių deklaravimo rezultatų matome padidėjusį kviečių plotą, o tai savaime lemia, kad ir kviečių turėtų būti prikulta daugiau“, – teigė LGAA pirmininkas.

Jo teigimu, aukštas derlingumas šią vasarą pasiektas tose vietovėse, kurių nepaveikė pavasarinės šalnos, pasėlių augimo metu buvo lietaus, o derliaus nuėmimo metu neiškrito didelis kiekis kritulių. Anot A. Vanago, aukštas derlingumas dažniausiai pasiekiamas pažangiuose šalies ūkiuose ir tai nepriklauso nuo ūkių dydžio.

Tiesa, Lietuva negali varžytis su pasaulio rekordu –17,96 tonos iš hektaro grūdų derliumi, kuris fiksuotas Didžiojoje Britanijoje. Pasak LGGA pirmininko, tai įrodo, kad grūdų sektoriuje Lietuva nėra šalis rekordininkė.