Kad politikai stos į jų pusę, gyventojai vilčių nebededa.

„Ką paprasti žmonės galime padaryti? Be mūsų viską spręs“, – sakė vyriškis.

Piliečiai patys rinks parašus ir teiks įstatymo projektą Seimui. Vyriausioji rinkimų komisija tam jau pritarė.

„Kai piliečiai, 50 tūkst. žmonių, teiks įstatymo pataisą – nusispjaut į tokį kiekį žmonių turi būti drąsu“, – teigė asociacijos „Atoveiksmis“ vadovas Raimondas Šimaitis.

D. Labučio / ELTOS nuotr.

„Namai nestovi kosmose, jie stovi ant realios žemės, šalia gatvės. Šaligatvius reikia prižiūrėti. Jeigu manome, kad kažkas trečias ateis ir tai darys – taip nebus“, – tikino finansų ministras Rimantas Šadžius.

Siekiama, kad pirmam gyvenamajam būstui ir sodo nameliams apskritai nebūtų jokio mokesčio.

Kad siūlymą galėtų įregistruoti Seime, 50 tūkst. parašų reikia surinkti per 2 mėnesius.

„Tai yra demokratinė išraiška, ir demokratinėse valstybėse piliečiai turi spręsti, kas jiems svarbu“, – aiškino R. Šimaitis.

Negana to, žmonės vėl žada eiti į gatves. Vilniaus savivaldybė mitingui Katedros aikštėje jau išdavė leidimą – dalyvauti galės iki 4 tūkstančių žmonių.

„Kiek galima mokėti? Žmonės eis, protestuos, ir aš ateisiu“, – kalbėjo moteris.

„Žmonės pradeda išeiti į gatves dėl vienokių ar kitokių nepasitenkinimų – tai džiugina“, – teigė kita moteris.

„Jau darome jų plakatus – visų Seimo narių, kurie balsuos už būsto apmokestinimą. Plakatai kabės jų apygardose“, – tvirtino R. Šimaitis.

„Yra kas mėgina kelti šurmulį ir pastūmėti žmones, nepasiskaičiavus savo turto vertės, eiti protestuoti prieš kažką, ko tikrai didžiajai daugumai žmonių mokėti nereikės“, – sakė R. Šadžius.

A. Ufarto / ELTOS nuotr.

Net Lietuvos bankas sutinka, kad gyventojų nepasitenkinimas yra pagrįstas.

„Visą laiką, kai mokame mokesčius, galvojame, ką iš to gausime“, – piktinosi moteris.

Seniai nebeaišku, kam surinktos lėšos iš tikrųjų bus skirtos.

„Vienas dalykas – labai aiškiai suprasti ir komunikuoti, kad tai yra gynyba. O vis dėlto nuo gynybos įvyko tam tikras posūkis į savivaldos infrastruktūrą“, – aiškino Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pagal dabartinį planą, mokestis už pirmą būstą tektų savivaldybėms.

Vyriausybė numetė atsakomybę joms pačioms nusistatyti, kiek ir iš ko susirinkti mokestį.

„Nėra aišku, kiek bus mokama ir kokia bus suma nuo paprasto trijų kambarių buto“, – kalbėjo moteris.

„Jeigu savivalda priimtų sprendimus, kad mokestinė našta gyventojams taptų mažesnė, atsirastų klausimas – kiek pajamų būtų surenkama ir kokia praktinė nauda“, – samprotavo G. Šimkus.

Papildomas būstas jau būtų apmokestinamas pagal Vyriausybės nustatytus tarifus, o surinkti pinigai tektų gynybai. Tačiau planuojama suma – juokinga.

„Pagal dabartinį modelį, vertiname, kad surinktume iki 10 milijonų eurų į gynybos fondą“, – aiškino R. Šadžius.

Gyventojams niekas suprantamai taip ir nepaaiškino, kas bus, jei dabar galiojantis mokestis nebus pakeistas.

„Gaunasi, kad daroma kažkas naujo – ir ant viršaus“, – teigė R. Šimkus.

„Kaip piliečiai gali suprasti? Paties Seimo nario Algirdo Syso paklausi, kiek jam kainuos – jis sako: o ką aš žinau? Juk čia dar daugybę kartų keisis“, – kalbėjo Seimo narys (LRLS) Eugenijus Gentvilas.

„Svarbiausia, kad visa tai, kas yra pateikta, būtų geresnis variantas – suprantamesnis, socialiai teisingesnis, nekeliantis tiek daug mitų ir baimių“, – aiškino Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis.

Komitetai pluša kone be pertraukų. Kad mokesčių reforma įsigaliotų nuo kitų metų, būtina ją priimti iki birželio mėnesio pabaigos.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Anot teisininkų, tokia skuba galimai pažeidžia Konstituciją.

„Gali būti šnekėjęs su visuomene ir su interesų grupėmis penkis metus, bet kai tavo sprendimas atsiranda dieną prieš arba dvi valandas prieš – akivaizdu, kad nėra rimto kalbėjimosi. Gali kalbėti, o paskui padaryti, ką nori“, – sakė E. Gentvilas.

Teisininkai pasigenda išsamaus vertinimo, kokios bus mokesčių reformos pasekmės.

Pagal Teisėkūros įstatymą tai būtina, tačiau valdžia dėl skubos šią vietą, matyt, bus praleidusi.

„Kai girdžiu, kad mokesčiai smaugia tik ekonomiką, man norisi kartu ir juoktis, ir verkti. Be mokesčių nei viena visuomenė neegzistuoja“, – teigė finansų ministras.

Finansų ministras aiškino, kad mokesčiai didės ne tik gyventojams – taupys ir valstybė.

Visoms ministerijoms liepta nebūtinas išlaidas susiprastinti bent 5 proc.

Tačiau ministerijos nurodė, kad sutaupys 100 mln. eurų mažiau nei buvo prašoma – vietoje 137, tik 38 mln. eurų.