NESUTARIAMA DĖL ALGŲ: GRYNAIS AR Į KORTELĘ?

Vyriausybės, darbdavių ir darbuotojų atstovus vienijanti Trišalė taryba gegužės 11-ąją ir vėl nesutarė dėl Seime svarstomos idėjos uždrausti darbo užmokestį mokėti grynaisiais. Tiesa, šįsyk sulaukta daugiau pritarimo nei prieš du mėnesius, tačiau vis abejojama, ar regionuose žmonės turės galimybę atsiskaityti už prekes ir paslaugas elektroniniu būdu.

Sąlygos šešėliui

Seimas balandžio pabaigoje ėmėsi Darbo kodekso pataisų, kuriomis siūloma uždrausti dienpinigius ir darbo užmokestį bei kitas su darbo santykiais susijusias išmokas mokėti grynaisiais. Jos turėtų būti mokamos tik į banko sąskaitą.

Šiuo metu Darbo kodekse yra numatyta, kad darbo užmokestis privalo būti mokamas pinigais. Tai reiškia, kad darbo užmokestis gali būti išmokamas grynaisiais pinigais arba pervedant mokėjimą į darbuotojo nurodytą banko sąskaitą.

Teisės akto pataisų autorių manymu, taip bus stiprinama darbuotojų teisė į skaidrų ir teisingą apmokėjimą už darbą, atsisakant mokėjimų grynaisiais pinigais ir nustatant reikalavimą darbdaviams darbo užmokestį ir kitas su darbo santykiais susijusias pinigų sumas mokėti į darbuotojo nurodytą banko ar kitos finansinės įstaigos sąskaitą. Projektą parengusių parlamentarų nuomone, įvedus atsiskaitymo už darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusių išmokų grynaisiais pinigais ribojimą, bus sumažintas atsiskaitymų grynaisiais pinigais skaičius. Teigiama, kad tai būtų dar vienas būdas valstybei kovoti su šešėliu, o darbuotojams – didesnis saugumo garantas. Pataisų iniciatoriai sako, kad, gaudami atlygį grynaisiais, darbuotojai negali gauti bankų paskolų ir kitų paslaugų.

Be to, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) duomenimis, pernai 72 proc. darbo ginčų buvo dėl darbo užmokesčio išmokėjimo, o 40 proc. iš jų – dėl išmokėjimo grynaisiais. Tokių jų skundų, palyginti su 2019 m., skaičius padvigubėjo. Nagrinėti juos sunku, nes trūksta įrodymų, ypač kai dėl darbo užmokesčio žodžiu sutarta vienaip, o raštu – jau kitaip.

Pristatydamas siūlymą Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas sakė, kad toks pakeitimas galėtų sumažinti šešėlį: "Verslas dažnai renkasi mokėti vokeliuose tais atvejais, kai jis nebūtinai linkęs mokėti mokesčius arba nebūtinai linkęs laikytis Darbo kodekso susitarimo."

Jis taip pat teigė, kad, siekiant sumažinti iššūkius smulkiajam verslui, galėtų būti kompensuojamas kasos aparatų įsigijimas ir didinama pinigų išsigryninimo galimybė regionuose.

Esame išsivysčiusi šalis, galėtume suteikti tokią paramą ir lengvatinėmis sąlygomis leisti turėti tuos skaitytuvus, kad net ir turguje  kortele atsiskaityti nebūtų problema.

Verslui reikėtų padėti

Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos pirmininkė Inga Ruginienė sakė visiškai pritarianti grynųjų atsisakymui mokant darbo užmokestį, tačiau atkreipė dėmesį, kad smulkiajam verslui reikėtų padėti įsigyti kortelių skaitytuvus.

"Esame išsivysčiusi šalis, galėtume suteikti tokią paramą ir lengvatinėmis sąlygomis leisti turėti tuos skaitytuvus, kad net ir turguje  kortele atsiskaityti nebūtų problema", – sakė I.Ruginienė.

Darbdavių atstovas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas Sigitas Gailiūnas sakė, kad reikėtų numatyti pereinamąjį laikotarpį, kad verslas galėtų pasiruošti pokyčiams.

"Dalis mažųjų, smulkiųjų, nuogąstauja, kad turės tam tikrų problemų. Iš pradžių paruoškime techninę bazę, aprūpinkime skaičiuotuvais, padarykime prieinamumą ir jau tada. Didžiosios įmonės yra tik už tai, kad galima būtų atsiskaityti be grynųjų", – sakė S.Gailiūnas.

Gal leisti ir rinktis?

Profesinė sąjunga "Solidarumas" taip pat pritarė projektui, tačiau profsąjungos "Sandrauga" pirmininkas Kęstutis Juknis teigė, kad toks siūlymas sukeltų daug iššūkių žmonėms regionuose.

"Reikėtų atlikti skaičiavimus, kiek darbuotojų nesinaudoja kompiuteriais, kurie net nežino, kiek jiems pervesta, kokia suma. Kategoriškai darysime visus įmanomus žingsnius, kad tas istorinis radikaliausias žingsnis, koks netikėtai iškrito iš dangaus ir nustebins visuomenę, būtų atidėtas ar bent pagrįstas tyrimais", – teigė K.Juknis.

Be to, kyla abejonių, ar pakankamai prieinamos pinigų išgryninimo paslaugos.

Lietuvos pramonininkų konfederacijos generalinis direktorius Ričardas Sartatavičius atkreipė dėmesį, kad atlyginimai galėtų būti mokami į korteles, tačiau darbuotojas turėtų turėti galimybę susitarti su darbdaviu dėl mokėjimo grynaisiais, o apie tai informuoti Valstybinę darbo inspekciją.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas ragino pritarti siūlymui ir nedaryti kompromisų. Anot jo, projekto variantus toliau galėtų svarstyti Seimas.

Beje, prieš du mėnesius V.Šilinskas teigė, kad SADM yra parengusi alternatyvų pasiūlymą: "Darbo užmokestis, taip pat kitos su darbo santykiais susijusios išmokos privalo būti mokamos pervedimu į darbuotojo banko sąskaitą, o atskiru darbuotojo prašymu – grynaisiais pinigais. Jeigu darbo užmokestis darbuotojo prašymu mokamas grynaisiais pinigais, darbdavys apie tai praneša Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui."

Darbo užmokesčio mokėjimas į darbuotojo banko sąskaitą – svarbus žingsnis siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką šalyje.

Pigus paslaugų krepšelis

Lietuvos trišalėje taryboje Darbo kodekso pataisos, pagal kurias atlyginimas darbuotojams negalėtų būti mokamas grynaisiais pinigais, buvo svarstomos vasario 9 d. Tada taip pat neprieita prie vieningos nuomonės.

Vasarį posėdyje dalyvavusi Lietuvos bankų asociacijos prezidentė Eivilė Čipkutė pritarė siūlymui darbuotojams pinigus mokėti tik pervedimu. Anot jos, šis sprendimas padėtų sumažinti šešėlį, taip pat darbuotojai, ypač emigrantai, būtų rečiau išnaudojami darbdavių.

"Banko būtinų paslaugų krepšelio kaina, kurią reguliuoja Lietuvos bankas, siekia 1,45 euro. Į šį krepšelį įeina sąskaitos atidarymas, mokėjimo kortelė, minimalus 550 eurų išsigryninimas, e.bankas. Tad ES šalių darbuotojams ši kaina nedidelė. Tačiau, kalbant apie ne ES šalių darbuotojus, pavyzdžiui, Ukrainos ir Baltarusijos piliečius, jiems sąskaitą atidaryti kainuoja daugiau, nes bankai turi atlikti pinigų plovimo prevencijos patikras. Tačiau šią problemą siūlome spręsti tokiems darbuotojams suteikiant laikinus leidimus gyventi Lietuvoje. Tada jiems banko paslaugų krepšelis kainuotų pigiau", – prieš du mėnesius siūlė asociacijos prezidentė.

"Baltoji banga" – už

Didžiausius investuotojus į Lietuvos ekonomiką vienijanti asociacija "Investors‘ Forum", administruodama skaidraus verslo iniciatyvą "Baltoji banga", skatinančią skaidrų verslą ir sąžiningą konkurenciją, taip pat yra pareiškusi savo pritarimą, kad aktyvi šešėlinės ekonomikos prevencija yra grynųjų naudojimo mažinimas.

"Darbo užmokesčio mokėjimas į darbuotojo banko sąskaitą – svarbus žingsnis siekiant mažinti šešėlinę ekonomiką šalyje", – Seimui pradėjus svarstyti grynųjų mokėjimo atsisakymą, komentavo "Investors‘ Forum" vykdomoji direktorė, iniciatyvos "Baltoji banga" tarybos pirmininkė Rūta Skyrienė.

"Kai kalbame su įmonių vadovais, veikiančiais ypač šešėliui jautriuose sektoriuose, abejonių, kad, operuojant grynaisiais pinigais, galimybių kažką nuslėpti yra daugiau, nėra. Dar daugiau, tikime, kad pribrendome judėti prie verslo be grynųjų pinigų modelio, todėl turime ieškoti būdų, kaip skatinti verslą mažinant grynųjų pinigų transakcijas, ir atlyginimus mokėti į darbuotojo sąskaitą – tikrai vienas jų.

Lietuvoje veikiantys pažangūs verslai, net ir istoriškai grynųjų pinigų operacijoms imliose rinkose (pvz., autoservisai, viešojo maitinimo paslaugas teikiantys) atsisakę grynųjų, ilgalaikėje perspektyvoje mato tokio sprendimo naudą: paprastėja buhalterinė apskaita, nereikia rūpintis laikomų grynųjų pinigų saugumu, užtikrinamas aiškus ir skaidrus atlyginimų mokėjimas darbuotojams, patogiau ir klientams, kurie jau seniai nesinešioja kišenėse grynųjų. Todėl tarp kitų Vyriausybei teiktų siūlymų esame įtraukę svarstyti galimybes nustatyti, kad visose prekybos vietose turėtų būti privaloma galimybė atsiskaityti ne grynais pinigais (kortele, e.pervedimu ar kitais būdais)", – aiškino R.Skyrienė.