Trys variantai

„Vyriausybei paliekame spręsti (dėl MMA), fiksuojame skirtingas nuomones“, – šią savaitę posėdyje kalbėjo Trišalės tarybos pirmininkas Sigitas Dimaitis.

Paskirtoji premjerė Inga Ruginienė patikino, kad sprendimas bus priimtas artimiausiu metu.

Balandį Lietuvos bankas (LB) pateikė tris variantus, kiek kitąmet būtų galima didinti minimalią algą, neatskaičiavus mokesčių, – iki 1 198 eurų, 1 138 arba 1 078 eurų.

Šie dydžiai atitinkamai siekia 50 proc., 47,5 proc. arba 45 proc. MMA ir vidutinio darbo užmokesčio (VDU) santykio.

Finansų ministerijos skaičiavimu, kitąmet minimalios algos dydį nustačius 1 138 eurų, tai šalies biudžetui kainuotų maždaug 100 mln. eurų.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Aušros Putk, šiuo metu ministrų kabinete linkstama prie kompromisinio varianto – minimalią algą kelti 115 eurų, iki 1 153 eurų, neatskaičiavus mokesčių.

„Įsivertinę situaciją, siekiant kompromiso, siekiame (MMA) kelti iki 1 153 eurų, t. y. 11,1 proc. padidėjimas, 115 eurų“, – posėdyje sakė viceministrė.

Verslas ragina neskubėti

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas pažymėjo, kad šiuo metu verslo aplinka nėra labai palanki, pramonė susiduria su sunkumais, pastaraisiais metais bankrutuoja dešimtys tekstilės sektoriaus įmonių, kurios priverstos konkuruoti su Azijos šalių rinkomis.

„Mes šitą [tekstilės] sektorių iš esmės baigiame išvaryti iš Lietuvos, nuolat keldami minimalius atlyginimus. […] Kalbu apie vieną sektorių, bet tų sektorių yra ir daugiau“, – posėdyje kalbėjo jis.

Dėl to, S. Gailiūno teigimu, asociacija laikosi nuomonės, kad minimalaus atlygio kitąmet reikėtų nekelti.

Prieš MMA didinimą pasisakė ir asociacijos „Investors’ Forum“ strateginė konsultantė Rūta Skyrienė. Jos teigimu, nerimą dėl konkurencinės aplinkos šalyje kelia tai, kad pastaruoju metu smarkiai sumažėjo užsienio investicijų srautas.

Bet koks minimalios algos didinimas daro spaudimą didinti ir kitus atlyginimus.

„Nemanau, kad minimali alga būtų tas rodiklis, į kurį žiūrėtų [užsienio investuotojai] ateidami, nes paprastai mes stengiamės pritraukti aukštesnės pridėtinės vertės investuotojus. […] Kalbant ir su mūsų nariais, mokančiais didelius atlyginimus, jie irgi sako, kad bet koks minimalios algos didinimas daro spaudimą didinti ir kitus atlyginimus“, – tikino R. Skyrienė.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIM) kanclerė Eglė Radišauskienė pridūrė, kad didžiausią poveikį investicinei aplinkai turėjo sudėtinga geopolitinė situacija, tačiau situacija ne tokia bloga – į šalį pastaruoju metu pritraukta apie 450 mln. eurų vertės naujų investicijų.

Vis dėlto, jos teigimu, prieš didinant minimalią algą pirmiausia reikėtų įvertinti skirtingų valstybės regionų, kur daugiausia veikia smulkusis verslas, atlyginimų skirtumus.

„Pavyzdžiui, kaip Zarasai, jų VDU su MMA santykis jau yra beveik 64 proc. Jeigu paimame šalies VDU, viskas gerai, Vilnius iškelia tą atlyginimą, bet […] pas mus daugiausia yra būtent smulkiųjų ir vidutinių įmonių, jas reikėtų labai atsakingai vertinti“, – posėdyje tikino E. Radišauskienė.

Profsąjungos nori daugiau

Respublikinės jungtinės profesinės sąjungos pirmininkas Arvydas Dambrauskas teigė, kad minimalią algą reikia kelti siekiant didinti gyventojų perkamąją galią.

Už tai, kad minimalius atlyginimus reikėtų didinti, pasisakė ir Lietuvos maistininkų profesinės sąjungos pirmininkas Raimondas Tamošauskas, raginęs diskusijas Trišalėje taryboje pradėti gerokai anksčiau, metų pradžioje.

Jis kritikavo verslo atstovus, kad jų argumentuose trūksta konkrečių skaičių, kaip didesnė MMA galėtų neigiamai paveikti šalies ekonominę aplinką.

„Šiais metais ekonomikos prognozės, kaip žinote, buvo pataisytos – ekonomika augs daugiau 3 proc., nors buvo 2, 2,5 proc.“, – posėdyje sakė R. Tamošauskas.

Lietuvos pramonės profesinių sąjungų federacijos pirmininkė Dalia Jakutavičė taip pat pažymėjo, kad spartesnis MMA kėlimas infliacijos neskatins, o ekonomikos augimą tik didins.

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas Andrius Romanovskis savo ruožtu pabrėžė besitikintis, kad kairioji Vyriausybė diskusijoje dėl MMA bus nešališku arbitru, o nepalaikys vien profesinių sąjungų reikalavimų.

„Man iš tikrųjų keista – mes buvome pasiekę susitarimą su profesinėmis sąjungomis ir paskutinę minutę nuo to pasiūlymo buvo atsitraukta. Gal tai susiję su tuo, kad kolegos iš profesinių sąjungų jaučia, kad dabar turi paramą Vyriausybės vadovės asmenyje ir dėl to gali tikėtis, kad visi sprendimai bus priimti“, – posėdyje teigė A. Romanovskis.

„Turbūt nėra ginčo, kad tas [MMA] dydis turi keistis, bet apie jokį drastišką kėlimą, kurį siūlo [profsąjungos], kalbos negali būti, nes galiausiai persišausime sau koją“, – aiškino verslo atstovas.

Šiemet MMA šalyje buvo pakelta 114 euro, arba 12 proc., – nuo 924 iki 1 038 euro, neatskaičiavus mokesčių.

Toks MMA dydis buvo nustatytas pagal Trišalės tarybos sutartą formulę, kai atsižvelgiama į prognozuojamą VDU be priedų ir premijų ir jis yra dauginamas iš penkių didžiausią MMA ir VDU santykį 2019–2021 m. turėjusių ES šalių MMA ir VDU santykio vidurkio.

Darbo kodeksas numato, kad MMA galima mokėti tik už nekvalifikuotą darbą.