Po akcizų šuolio ir verslas, ir valstybė skaičiuoja nuostolius. „Orlen Lietuva“ fiksuoja, kad per du mėnesius prekybos dyzelinu mastas sumenko 66 proc. Tai reiškia ir dešimtimis milijonų mažiau surinkto akcizo į biudžetą. Degalinių atstovai gąsdina, kad situacija tik blogės.
Vaizdas prie degalinių verčia suklusti.
„Tokie dideli sumažėjimai, kritimai – pirmą kartą mūsų įmonės istorijoje“, – teigė „Orlen Lietuvos“ pardavimų palaikymo vadovas Ričardas Morkvėnas.
Mažeikių naftos perdirbimo gamykla aprūpina kone visas Lietuvoje veikiančias degalines. Ir nuo sausio stebi, kad dyzelino prekyba kritusi drastiškai.
„Sausio mėnesio pardavimai – 41 proc. mažesni, o vasario – 24 proc. mažesni“, – kalbėjo R. Morkvėnas.
LNK stop kadras.
Tad praėjusios Ingridos Šimonytės Vyriausybės noras papildyti biudžetą apsisuka kitu galu. Dėl padidėjusių akcizų įplaukos išeina lauk.
„Vertinant visą degalų rinką, valstybė surinko apie 10 mln. eurų mažiau akcizo, palyginti su praėjusių metų laikotarpiu“, – sakė Lietuvos inovatyvios energetikos ir prekybos asociacijos prezidentė Kristina Čeredničenkaitė.
„Kritimas pakankamai ženklus, nes gyventojai, žinodami, kad kainos kils, nusipirko jų anksčiau – praėjusiais metais“, – tvirtino „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas.
Iš lietuviškų degalinių pirmi išbėgo vežėjai. Dalis dyzelino įsipylimus sumažino tūkstančiais litrų.
„Įmonės, kurios įpildavo 800 tūkst. litrų, dabar sumažino įpylimą 10 kartų“, – nurodė Tarptautinio transporto ir logistikos aljanso vadovas Povilas Drižas.
„Kai yra tokie apyvartos sumažėjimai, tuomet trumpinami darbo laikai, mažinama darbuotojų, ieškoma sprendimų, kaip išgyventi“, – aiškino K. Čeredničenkaitė.
Vairuotojų akys – skirtingos. Vieni sako, kad srautas degalinėse išties sumažėjo, kiti nepastebėjo pokyčių.
„Ne, nepastebėjau. Vieną kartą per mėnesį piluosi, tad nepastebėjau nieko“, – sakė vyras.
„Pravažiuojant matosi, kad mažiau“, – tvirtino kitas.
LNK stop kadras.
Vadinamasis degalų turizmas klesti ne tik aplinkinėse šalyse ar, kaip įprasta, pas kaimynus lenkus. Piltis dyzeliną jau apsimoka net Švedijoje.
„Mūsų vežėjai, kurie anksčiau pildavosi Klaipėdoje, keldamiesi keltu į Švediją vystyti pervežimų, deja, dabar užsipila Švedijoje, kur skirtumas yra apie 1,5 cento“, – nurodė R. Morkvėnas.
Ne vilkikų, o lengvųjų vairuotojai – klaipėdiečiai – teigia, kad taupo ir jie. Pavyzdžiui, perėjo prie ekonomiškesnės transporto priemonės.
„Sutaupau – per mėnesį įpilu tik vieną baką, 40–50 eurų per mėnesį man užtenka. Atstumai Klaipėdoje nedideli, viskas arti“, – kalbėjo moteris.
O kai kas pigiausių degalų ieško per visą miestą.
„Atvažiavau, kainos geros, pasipilsiu pilną baką. Dabar 98-as – 1,36 Eur“, – kalbėjo vairuotojas.
Degalinių atstovai gąsdina, kad situacija tik blogės, nes šiltuoju sezonu bus dar daugiau migruojančių dėl pigesnių degalų svetur.
„Be abejo, vasarą kritimai gali būti dar didesni“, – įsitikinusi K. Čeredničenkaitė.
„Kovas, balandis bus panašūs kaip vasaris – sumažėjimas sieks bent dešimt kartų“, – tvirtino P. Drižas.
„Visus 2025 metus – apie 15 proc. Tai šiek tiek daugiau nei tikėjomės, tad praradimai turėtų būti ženklūs“, – įsitikinęs R. Morkvėnas.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Tačiau ekonomistas niūraus vaizdo nepiešia.
„Lietuva yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kur degalų pardavimai kyla. Kitose šalyse, dėl didėjančių elektromobilių ir hibridų pardavimų skaičiaus, degalų pardavimai krenta“, – pabrėžė Ž. Mauricas.
Finansų ministras Rimantas Šadžius išlaiko ramybę. Į akcizus dyzelinui reaguos tik po dviejų mėnesių.
„Kol kas ne. Reikia palaukti, kol baigsis ketvirtis, ir tada pasižiūrėti pirmojo ketvirčio duomenis“, – aiškino finansų ministras Rimantas Šadžius.
„Mes turime nepamiršti, kad 2026 metais numatytas tolesnis akcizų didėjimas“, – atkreipė dėmesį K. Čeredničenkaitė.
Finansų ministerija viliasi iš akcizų dyzelinui šiemet į biudžetą surinkti papildomus 145 mln. eurų. Ekonomistas sako, kad dar įmanoma.
„Kritusios naftos kainos gali netgi pilnai kompensuoti išaugusių akcizų poveikį, nes matome, kad naftos kaina pakritusi“, – mano Ž. Mauricas.
„Jeigu įdėmiai stebite švieslentes, pastebėjote, kad degalų kainos krenta“, – kalbėjo R.Šadžius.
Kaina krenta, bet lėtai. Dabar vidutinė dyzelino kaina – 1,57 Eur už litrą. Kovo mėnesį, palyginti su sausiu, atpigo 7 centais.
„Ne, nepajutau, kad pakrito – vienoda kaina atrodo“, – teigė vairuotojas.
„Kaip pyliausi, taip ir piluosi – vis tiek reikia važiuoti“, – įsitikinęs kitas pašnekovas.
Lietuviai dyzeliną perka brangiau nei lenkai ar estai, tačiau tiek pat, kiek latviai.
Naujausi komentarai