Kaip Irano konfliktas gali atsiliepti skaičiams degalinių švieslentėse, pakomentavo „Artea“ banko grupės vyriausioji ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė.

– Jeigu kiltų plataus masto karas su Iranu, kaip greitai už degalų litrą galėtume mokėti 2 eurus?

– Man atrodo, kad švieslentės jau dabar akivaizdžiai reaguoja į tai, kas vyksta Artimuosiuose Rytuose.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

– Daugiau nei 1,5 euro?

– Taip, nes per mėnesį nafta pabrango penktadaliu ir tai netrunka pasiekti galutinį vartotoją bei paveikti mūsų pinigines. Vidutiniškai reakcija trunka nuo 2 iki 4 savaičių, tai labai priklauso nuo pridėtinės vertės grandinės atsargų, todėl reakcija būna šiek tiek amortizuojama. Tačiau kol kas tikėtis ir prognozuoti, kaip toliau viskas klostysis, dar per anksti, nes, kaip žinia, į politinius veiksmus reakcija būna aštri, bet kaip tie veiksmai rutuliosis, yra sunku pasakyti.

Labai liūdna, kad pasaulis šią problemą prisimena tik geopolitinių konfliktų akivaizdoje.

– Yra diskusijų, kad Iranas galėtų pabandyti uždaryti Hormūzo sąsiaurį – juk ten keliauja 20 proc. pasaulio naftos. Kas tada?

– Priklausomai nuo laikotarpio per Hormūzo sąsiaurį iš Persijos įlankos keliauja nuo penktadalio iki trečdalio naftos ir suskystintų dujų srautų. Iš tiesų šis sąsiauris yra be galo reikšmingas, tad jeigu Iranas griebtųsi šios kraštutinės priemonės, natūralu, kad tai būtų didelis šokas energetikos išteklių bei naftos žaliavų rinkoms. Visgi reikia pabrėžti, kad naftos rinka šį karą ir riziką pasitinka perpildyta. Naftos kainos net ir po šio šoko vis dar yra žemesnės nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus. Taip pat verta akcentuoti, kad naftos pasiūla buvo padidinta kartelio valstybių, o tas pasiūlos ir paklausos disbalansas iš dalies sušvelnina šias grėsmes. Tad dabartinis geopolitinio konflikto momentas nėra toks įtemptas, kaip būtų buvęs tuo atveju, jei naftos pasiūla būtų mažesnė.

– Jeigu Iranas nesigriebtų uždaryti sąsiaurio, tikriausiai pats galvotų ir apie savo interesus, nes jiems patiems taip pat reikia kažkaip išgabenti naftą. Tačiau yra svarstoma ir tokia versija, kad jie galėtų atrinkinėti laivus pagal plaukiojančią vėliavą. Kas nutiktų sąsiauryje, jeigu vienus laivus praleistų, o kitų – ne?

– Vienareikšmiškai, jeigu Iranas imtųsi tokių kraštutinių priemonių, jis pakenktų ir savo sąlyginiams partneriams. Pavyzdžiui, ta pati Kinija yra priklausoma nuo naftos ir suskystintų dujų importo iš Persijos įlankos, todėl tikrai nėra suinteresuota jokiais trikdžiais – kaštai tiesiogiai atsispindėtų Kinijos gamybos pridėtinės vertės grandinėse. Todėl Irano bandymas sutrikdyti naftos ir suskystintų dujų logistiką per šį sąsiaurį būtų labai kraštutinė priemonė. Iranas tai taip pat puikiai supranta. Visgi jei jie to imtųsi, natūralu, kad tai labai rimtai sutrikdytų energetikos išteklių logistiką, o pasaulio energetikos rinkos tą labai greitai pajustų. Kainų augimas irgi būtų reikšmingas.

Indrė Genytė-Pikčienė / A. Ufarto / ELTOS nuotr.

– Tačiau, ko gero, pasaulis vis dar gyvena ant „naftos adatos“, nors visi kalba apie tai, kad reikia kitokių technologijų ir būtina atsitraukti nuo iškastinio kuro. Ir štai vos viena valstybė – Iranas – per naftą gali visiškai sujaukti pasaulio ekonomikos tvarką.

– Labai liūdna, kad pasaulis šią problemą prisimena tik geopolitinių konfliktų akivaizdoje. Prisiminkime: 2022 metais, Rusijai įsiveržus į Ukrainą ir pradėjus energetikos karą, Europa skubiai ėmėsi atsiriboti nuo iškastinio kuro. Dabar taip pat visų akys krypsta ne į ekonominės prigimties šokus, kurie sukrečia pasaulio energetikos rinkas ir gali plačiai paveikti pridėtinės vertės grandines.

– Tai ar įmanoma, kad Lietuvoje kaina pasiektų 2 eurus už litrą?

– Kai geopolitinis konfliktas diktuoja sąlygas – taip, tai tikrai įmanoma. Bet labai norėtųsi, kad to nebūtų.