Vis dėlto, ministras pirmininkas sako, kad šalies paraiška gali būti kuklesnė.

„Esame paskaičiavę savo poreikį arba galimybę teikti paraišką už beveik 7 mlrd. eurų. Tą apetitą, matyt, reikės šiek tiek apkarpyti“, – žurnalistams trečiadienį sakė G. Paluckas.

Jis pabrėžė, kad prieš teikiant paraišką Lietuva turės rasti užsienio partnerių ir apsispręsti, kokie konkretūs projektai bus vystomi europinėmis lėšomis.

„Yra paraiškų teikimo gairės ir reikalavimai, reikia sudaryti formalius susitarimus su kitomis valstybėmis (...) ir nuspręsti, kokie projektai ar įsigijimai bus pirmiausia finansuojami per šį instrumentą, o kuriems galima naudoti alternatyvas – biudžeto, kitas skolintas lėšas“, – kalbėjo G. Paluckas.

Finansų ministras Rimantas Šadžius antradienį sakė, kad Lietuva kartu su kitomis kaimyninėmis šalimis jau ruošiasi pateikti paraiškas paskoloms iš ES gynybos fondo.

Tuo metu ES gynybos politiką kuruojantis eurokomisaras Andrius Kubilius antradienį pareiškė, kad Lietuva iš fondo patraukliomis sąlygomis galės skolintis „nemažas sumas“.

R. Šadžius teigė manantis, jog ne visos ES valstybės teiks paraiškas dėl finansavimo iš šios programos, todėl lėšų „rimtiems projektams“ su Rusija ir Baltarusija besiribojančiose šalyse turėtų užtekti.

BNS anksčiau rašė, kad 150 mlrd. eurų ES paskolų programa, skirta padėti persiginkluoti dėl Rusijos grėsmės ir susirūpinimo dėl JAV kaip sąjungininkės patikimumo.

ES centrinio biudžeto lėšomis remiamą skolinimosi instrumentą SAFE Briuselis pasiūlė kovą, blokui siekiant skubiai stiprinti Europos gynybą. Numatoma, kad 35 proc. ginklų vertės gali sudaryti produktai, kuriuos tiekia ne bloko ir Ukrainos gamintojai.