„Kiekvienas iš šių incidentų kainuoja labai rimtus pinigus ir čia reikėtų kalbėti apie valstybės arba valstybių, kurios patiria tokio pobūdžio provokacijas ar sabotažo aktus, finansinę paramą“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda pirmadienį žurnalistams sakė G. Paluckas.
„Vienai šaliai (Baltijos jūros šalims – BNS) patirti nuolatines atakas tikrai ir finansiškai nėra lengva“, – pabrėžė Vyriausybės vadovas.
Jis tikino neabejojantis, jog ES lyderiai tai artimiausiu metu aptars Europos Vadovų Taryboje arba ES Taryboje.
Ankstų sekmadienio rytą buvo pažeistas Latvijos valstybinio radijo ir televizijos centro duomenų perdavimo kabelis tarp Švedijos ir Latvijos.
Todėl čia Europos investicijos irgi yra svarbios.
Tai dar vienas incidentas, kurių pastaraisiais mėnesiais Baltijos jūroje fiksuojama vis daugiau – kiek anksčiau buvo nutraukti keli povandeniniai telekomunikacijų ir elektros kabeliai tarp Lietuvos ir Švedijos, Suomijos ir Estijos. Anot ekspertų ir politikų, tai gali būti Rusijos organizuotų hibridinio karo veiksmų dalis.
„Kiekvienas toks incidentas mažina polinkį užsienio investuotojams, mažina saugumo jausmą, mažina kritinės infrastruktūros patikimumą. Todėl čia svarbu, jog mūsų, pakraščio (šalia Rusijos esančios ES šalys – BNS) valstybės neliktų nuolatinio nerimo ir pavojaus zonoje“, – pabrėžė G. Paluckas.
„Todėl čia Europos investicijos irgi yra svarbios“, – pridūrė jis.
Ministras pirmininkas teigė apie pasienio zonų plėtrą bei investicijas į infrastruktūrą aptaręs su Latvijos ir Estijos premjerais.
Reaguodama į incidentus, NATO sausį Baltijos jūroje pradėjo naują stebėjimo misiją „Baltic Sentry“, ja siekiama užkirsti kelią bandymams atakuoti povandeninę infrastruktūrą regione.
Tebesitęsiant incidentams, Lietuvos užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys paragino NATO stiprinti patruliavimą, o ES – taikyti atsako priemones.
Naujausi komentarai