Seimas nusprendė, kad nuo kitų metų lengvatiniai 15 ir 20 proc. GPM tarifai bus taikomi ūkininko pažymėjimus turinčių asmenų pajamoms.

Seimo nariai Matas Skaramakas, Vytautas Jucius ir Kęstutis Mažeika siūlo, kad šie tarifai būtų taikomi tik pajamoms iš žemės ūkio veiklos, įskaitant jai vykdyti naudojamo turto pardavimo ar kitokio perleidimo pajamas, jei jos priskiriamos individualios veiklos pajamoms.

Įstatymo projektais taip pat siūloma nustatyti, kad žemės ūkio veiklos ir jai skirto turto pardavimo pajamos nebūtų įskaičiuojamos į metines pajamas, kurioms taikomi progresiniai 20, 25 ir 32 proc. GPM tarifai.

Anot įstatymo projekto rengėjų, jei įsigaliotų vasarą priimtas GPM įstatymas, neaiškiai suformuluota mokestinė lengvata ūkininkams valstybei galėtų kainuoti dešimtis milijonų.

„Atsižvelgiant į šiuo metu formaliai žemės ūkio veiklą vykdančio gyventojo statusą turinčių gyventojų skaičių ir jų pajamų struktūrą bei dydį, dėl palankesnio ne tik pajamų iš žemės ūkio veiklos, bet kartu ir kitų pajamų rūšių apmokestinimo valstybės ir savivaldybių biudžetų pajamų netekimai iš GPM siektų apie 50 mln. eurų per metus“, – teigiama projekto aiškinamajame rašte.

Šį penktadienį parlamentarų įregistruotos pataisos, jei būtų priimtos Seime, įsigaliotų kartu su pavasario sesijos pabaigoje priimtais mokestiniais pakeitimais.

ELTA primena, kad Seimas birželį pritarė gyventojų pajamas nuo kitų metų apmokestinti trimis progresyviais tarifais – 20, 25 ir 32 proc.

Tačiau ūkininkams, pagal Seimo priimtą ir šiuo metu galiojantį sprendimą, bus taikomas lengvatinis tarifas tais atvejais, jei veikla vykdoma pagal ūkininko pažymėjimą.

Ūkininkų pažymėjimą turinčių asmenų pajamos nuo kitų metų bus apmokestinamos 15 arba 20 proc. gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifu, priklausomai nuo to, ar ūkininkas per metus gavo mažesnes, ar didesnes nei 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU) pajamas (maždaug 138 tūkst. eurų).

Žemės ūkio ministerijai šiuo metu laikinai vadovaujantis Ignas Hofmanas taip pat laikėsi nuomonės, kad lengvatiniai GPM tarifai ūkininkams turi galioti tik tais atvejais, kai pajamas jie gauna iš žemės ūkio veiklos, tai kalbėjo ir paskirtoji premjerė Inga Ruginienė.

Apie tai, kad Seimo priimtus sprendimus dėl lengvatos taikymo rudens sesijoje reikėtų koreguoti, kalbėjo ir Prezidentūra.

Seimas birželį priimdamas mokesčių reformą taip pat nusprendė pakeisti nekilnojamojo turto (NT) mokestį, pakelti pelno mokestį ir įvesti naujus cukraus bei draudimo mokesčius, kurių pajamos bus skirtos gynybai.

Pakeitimai įsigalios nuo 2026-ųjų.