2024 metais Lietuva buvo 35-ta, o 2023-aisiais – 34-ta.

„Užimta aukšta vieta yra dar reikšmingesnė, įvertinus pasaulyje vyraujantį ekonominį neapibrėžtumą ir nemažėjančius geopolitinius iššūkius, kurie reikšmingai veikia mūsų regiono investicinę aplinką“, – pranešime teigė laikinasis ekonomikos ir inovacijų ministras Lukas Savickas.

Lietuvos reitingą labiausiai kilstelėjo aukštas įvertinimas moterų su aukštuoju išsilavinimu užimtumo (trečia vieta pasaulyje), mobiliųjų programėlių kūrimo (aštunta vieta) kategorijose. Be to, Lietuva išlieka tarp lyderių pagal vienaragių vertę palyginti su ekonomikos dydžiu.

„Visgi yra sričių, kuriose Lietuvai svarbu pasitempti, jei norime išnaudoti visą savo potencialą. Pavyzdžiui, pagal tokius parametrus, kaip vietinio kreditavimo apimtys privačiam sektoriui, žemas jaunimo demografinis potencialas ar mokslininkų ir verslo bendradarbiavimas tarptautiniu mastu, atrodome silpniau“, – pranešime sakė Inovacijų agentūros Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Kotryna Tamoševičienė.

Pirmoji indekse ir šiemet buvo Šveicarija, po jos sekė Švedija ir JAV. Tarp Baltijos šalių Lietuva liko antra – ją gerokai pralenkė Estija (16 vieta), o Latvija šiek tiek atsiliko (41 vieta). Lenkija reitinge užėmė 39-ą vietą.

Pasaulinį inovacijų indeksą kasmet sudaro ir skelbia Pasaulinė intelektinės nuosavybės organizacija (WIPO). Indeksu siekiama pateikti kuo visapusiškesnį valstybių inovacijų sektorių paveikslą, pasitelkiant apie 80 aktualių indikatorių ir išryškinant kiekvienos valstybės inovacines stiprybes bei silpnybes.