Dalis šalies statybos įmonių šiemet atsikvėpė jau kiek lengviau: laimėjo konkursus, sulaukė užsakymų iš užsienio ir tikisi geresnių rezultatų nei pernai. Tačiau bendra sektoriaus padėtis vis dar nepavydėtina.

Nuostolį keis pelnas

Požeminių konstrukcijų įrengimu užsiimanti įmonė "Vilniaus rentinys" po truputį ilgina užsakymų sąrašą ir šiemet laukia geresnių metų nei pernai.

"Smarkiai nukritome, pokyčiai įmonėje buvo ekstremalūs", – apie krizės padarinius kalbėjo "Vilniaus rentinio" generalinis direktorius Danas Zykus.

Sunkmetis šios įmonės apyvartą sumažino net penkis kartus – nuo beveik 100 mln. litų 2007-aisiais iki daugiau nei 20 mln. litų pernai. Šįmet tikimasi pasiekti 30 mln. litų apyvartą, kone dukart didesnę nei pernai, ir metus užbaigti be nuostolių. Pernai buvo patirta apie 6 mln. litų nuostolių.

"Dabartiniai įmonės užsakymai labai įvairūs: turime porą daugiabučių, infrastruktūros objektų, nuotekų valymo įrenginių, gamybinių patalpų. Nėra taip, kad vyrautų vieno tipo statiniai, kaip kad buvo su gyvenamąja statyba. Pernai, rodos, nė vienam daugiabučiui pamatų neliejome, o šįmet jau du turime", – vardijo D.Zykus.

Nors užsakymų daugėja, jis nedrįso sakyti, kad statybų sektorius atsigauna. "Dar baisoka sakyti, kad jau matome atsigavimą. Po truputį judinami pavieniai projektai, tačiau kad tai būtų tvarus augimas, nesu tikras. Žiūrėsime, kas bus kitąmet, tada bus galima tikriau kalbėti", – nedrąsiai rinko žodžius bendrovės vadovas.

"Tikslius rezultatus turėsime tik metų pabaigoje, tada ir bus galima apibendrinti. Bet kad gyvybė yra atsiradusi, judėjimas yra, tai faktas. Šie metai tikrai geresni nei praėję", – pripažino ir langų gamintojos "Megrame" grupės prezidentas Juozas Magelinskas. Jo teigimu, įmonės gamyba šiais metais labiausiai augo dėl eksporto.

Dugno dar nepasiekė

Pamatai – akivaizdus ženklas, rodantis, statybų pradžią. Tenka apgailestauti, kad kol kas gerėjantys šia veikla užsiimančios įmonės rezultatai dar neleidžia optimistine gaida kalbėti apie visą statybų sektorių.

"Atskiros įmonės pasiekė praėjusių metų lygį ar sulaukė net geresnių rezultatų, renka žmones. Visa tai labai puiku, tačiau tai tik pavieniai teigiami pavyzdžiai, o visuma gana prasta. Nėra investicijų, nėra ir statybos. Jei kalbėtume apie statybų sektoriaus visumą, padėtis nė kiek nepagerėjo", – nudžiuginti negalėjo Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Adakras Šeštakauskas.

Anot jo, pirmo šių metų pusmečio statybų sektoriaus rezultatai rodo, kad palyginti su tuo pačiu periodu pernai, darbų apimtis krito dar 28 proc. "Į jokį dugną dar neatsirėmėme. Tikėjausi, kad antras ketvirtis jau bus tas dugnas, bet kai jį palygini su antru praėjusių metų ketvirčiu, matai, kad dar 14 proc. niurktelėta žemyn", – kalbėjo A.Šeštakauskas.

Nors jis tikisi, kad į dugną statybų sektorius atsirems dar šiais metais, gali būti, jog kritimas tęsis ir žemiausias nuosmukio taškas gali būti pasiektas tik kitų metų pirmoje pusėje.

Pasisekė nedaugeliui

LSA prezidento teigimu, šiais metais geriau sekasi tik toms įmonėms, kurioms pavyko laimėti už ES lėšas vykdomus statybų projektų konkursus, taip pat tiems, kurie eksportuoja savo paslaugas.

Ypač neblogai laikosi statybų įmonės, laimėjusios ES lėšomis finansuojamus gamtosauginių objektų statybos konkursus. Tokie projektai stambūs ir ilgalaikiai, tad įmonės ilgam užsitikrino pajamų šaltinį.

"Visi projektai, kurie buvo vykdomi ne iš ES pinigų, sustabdyti. Ant mano rašomojo stalo guli 37 lapų apimties sąrašas, kuriame įvardyti sustabdyti projektai. Jame ir Martyno Mažvydo biblioteka, ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto užsakymas", – dėstė A.Šeštakauskas.

Gelbėja Baltarusija

Dalies Lietuvos statybos įmonių rezultatus šįmet gerina užsakymai iš užsienio. Lietuvos požeminių darbų, stogdengių, statybininkų brigados itin aktyviai dirba Baltarusijoje, Kaliningrado srityje, net Norvegijoje. Viena aktyviausiai Baltarusijoje dirbančių įmonių – "Alvora". Ji ne vieną užsakymą išrūpino ir kitoms Lietuvos statybų sektoriaus įmonėms. Bendradarbiaudamas su "Alvora" Baltarusijoje užsakymus vykdo ir "Vilniaus rentinys".

Nors užsienyje šiais metais vykdyti projektai tesudaro 5–6 proc. visų Lietuvos statybos įmonių atliktų darbų, tačiau jų apimčių augimas akivaizdžiai iliustruoja, kad mūsų verslininkai vis aktyviau eksportuoja savo paslaugas. Statistikos departamento duomenimis, Lietuvos statybos įmonės užsienyje per pirmą šių metų pusmetį atliko darbų už 108 mln. litų, tai yra 84 proc. daugiau nei per tą patį periodą pernai. Vien antrą šių metų ketvirtį atlikta darbų už 63 mln. litų – 2,6 karto daugiau nei pernai tuo pačiu metu.

Algos paaugo

Labiausiai darbo užmokestis antrą šių metų ketvirtį, palyginti su pirmu, didėjo statybų sektoriuje – net 5 proc., nuo 1708 iki 1793 litų prieš mokesčius. Atlyginimų augimą lėmė padidėjusi darbų apimtis ir didesnis apmokėtų valandų skaičius. Tačiau net ir šitaip ūgtelėjus, vidutinis darbo užmokestis statybų sektoriuje tebėra mažesnis nei antrą ketvirtį praėjusiais metais, kai jis siekė beveik 2000 litų. 2008-aisiais statybų sektoriaus darbuotojai vidutiniškai uždirbdavo daugiau nei pustrečio tūkstančio litų.

Leidimų išduodama daugiau

Statistikos departamento duomenimis, antrą 2010 m. ketvirtį statybos įmonės savo jėgomis atliko darbų už 1,3 mlrd. litų, arba 14,1 proc. mažiau nei antrą 2009 m. ketvirtį. Šalies teritorijoje atlikta statybos darbų už 1,2 mlrd. litų – 17 proc. mažiau nei pernai. Pirmą šių metų pusmetį šalyje atlikta statybos darbų už 1,9 mlrd. litų, arba 28 proc. mažiau negu pirmą 2009 m. pusmetį.

Išduodamų statybų leidimų statistika liudija, kad pirmiausia po krizės statybų ėmėsi gyventojai, mat net 99 proc. leidimų išduota statyti 1–2 butų gyvenamiesiems namams. Antrą 2010 m. ketvirtį iš viso išduota 1719 statybos leidimų statyti 1729 gyvenamuosius namus, tai yra 5 proc. daugiau nei antrą 2009 m. ketvirtį ir beveik 58 proc. daugiau nei pirmą 2010 m. ketvirtį. Be kitų, išduota net 12 leidimų statyti daugiabučius namus. Tačiau pusmečio rezultatai vis dar neguodžiantys – iš viso pirmą 2010 m. pusmetį, palyginti su tuo pačiu 2009 m. laikotarpiu, išduotų leidimų skaičius sumažėjo 4 proc.

Antrą 2010 m. ketvirtį išduoti 404 statybos leidimai statyti 481 negyvenamąjį pastatą. Bendrasis leistų statyti negyvenamųjų pastatų plotas sudarė 187 tūkst. kv. m, arba 49 proc. mažiau negu antrą 2009 m. ketvirtį. Daugiausia pagal bendrąjį plotą leista statyti pramoninių ir sandėlių pastatų (32 proc.) bei žemės ūkio pastatų (18 proc.).

Antrą 2010 m. ketvirtį pripažinti tinkamais naudoti 674 nauji gyvenamieji namai, juose įrengta 717 butų, tai 68 proc. mažiau nei antrą 2009 m. ketvirtį, bet 38 proc. daugiau nei 2010 m. pirmą ketvirtį.