Tapyba ant puodelių, rankdarbiai ar sportas – tokiais užsiėmimais gyvena į pensiją išėjusios vilnietės.

„Aš labai džiaugiuosi, kad susiradau daug naujų draugų. Kur toje Pilaitėje susipažinsi su kažkuo, o čia tiek gerų ir gražių moterų“, – dalijosi senjorė Angelė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Man čia labai patinka, nes graži aplinka, šiltas kolektyvas, smagios vadovės“, – teigė senjorė Vanda.

Daugeliui senjorų pensija tai ne poilsio, o naujų veiklų metas. Vieni imasi kūrybos, kiti ieško darbo. Tokių, kurios gauna pensiją, bet vis dar dirba, – daugėja.

LNK stop kadras

„Dirbančių senatvės pensijų gavėjų su kiekvienais metais daugėja. Šiandien skaičiuojame trylika proc., o prieš dešimt metų buvo tik apie devyni proc.“, – tvirtino „Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė.

Iš 630 tūkst. senatvės pensijos gavėjų dirba 80 tūkst.

Anot „Sodros“, trečdalis dirba dėl finansinės būtinybės, kita dalis dėl papildomų pajamų.

„Tie, kas dirba, jų pensija yra 90 eurų didesnė“, – kalbėjo K. Zitikytė.

Tačiau tokie pinigai Lietuvos senjorams nepadeda pasivyti Vakaruose gyvenančių žmonių.

Šiuo metu Lietuvoje vidutinė senatvės pensija siekia 670 eurų, o su būtinuoju stažu 720 eurų.

„Atsiliekame, vidutinė pensija yra viena iš mažesnių, kalbant apie santykį su vidutinėmis pajamomis“, – pasakojo Lietuvos socialinių mokslų centro vadovas Boguslavas Gruževskis.

Kitais metais pensijos didės. Vidutinę senatvės pensiją planuojama didinti 80 eurų, o su būtinuoju stažu 90 eurų.

„Mažinti tempų neplanuojame, o vėliau žiūrėsime į ekonominę situaciją“, – dalijosi socialinės apsaugos ir darbo ministrė Jūratė Zailskienė.

„Viskas priklauso nuo to, kaip nori gyventi. Valgyti geresnį maistą, apsirengti geriau, nueiti į restoraną – to pensininkas jau negalės padaryti, nes neužteks“, – teigė gatvėje pakalbinta senjorė.

Pensinis amžius taip pat keičiasi. Dabar moterys išeina sulaukusios 64 metų ir 8 mėnesių, o vyrai 64 metų ir 10 mėnesių. Tačiau nuo kitų metų susilygins visi – ir vyrai, ir moterys išeis į pensiją sulaukę 65 metų.

LNK stop kadras

„Tam, kad vyrų ir moterų teisės būtų lygios. Todėl ir pareigų, karjeros kontekste viskas turi būti užtikrinta, tuo pačiu ir pensinis amžius“, – tikino J. Zailskienė.

Kai kurios Europos šalys žengia dar toliau. Pavyzdžiui, Danija jau nusprendė iki 2040 metų pavėlinti išėjimo į pensiją amžių iki 70 metų, šiuo metu Skandinavijoje jis siekia 67 metus. Tačiau Lietuva pensinio amžiaus ilginti neplanuoja.

„Lyginant su Europos Sąjungos šalių amžiumi, mūsų nešvyti – trukmė gerokai mažesnė, net šešeriais–septyneriais metais“, – neslėpė premjerė Inga Ruginienė.

Be to, anot I. Ruginienės, dauguma priešpensinio amžiaus darbuotojų vis dar patiria diskriminaciją.

„Daugelis praranda darbus, vėliau sunku susirasti juos ir išlikti darbo rinkoje“, – teigė ji.

Tiesa, ekspertai sako, kad pirmiausia reikia kalbėti apie darbo rinkos sąlygų patrauklumo didinimą pensinio amžiaus žmonėms.

Anot „Sodros“, dabar daugiausia senjorų dirba sveikatos priežiūros ir švietimo srityse.