Pensijų antrosios pakopos pakeitimus socialdemokratai įvardijo kaip istorinį sprendimą, tačiau dalis opozicijos prognozuoja, kad ta istorija gali ir nebūti su laiminga pabaiga. Ką apie tai mano socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė ir kokių dar pokyčių jos kompetencijai priskirtose srityse rengia, – „Kauno dienos“ interviu.
Epitetas – griovėja
– Ar netapsite ministre, kuri sugriovė pensijų antrąją pakopą? Kuo remdamasi sakėte, kad iš jos gali pasitraukti apie 20 proc. joje dabar dalyvaujančių žmonių? Ar pagal nuotaikas viešojoje erdvėje nemanote, kad tokių bus daugiau? Estijoje po panašios reformos pasitraukė apie trečdalis.
– Tie 20 proc. iš esmės ir yra iš Estijos pavyzdžio, nes tai vienintelis toks, kuriuo buvo galima remtis. Tačiau Estija nuėjo drastiškesniu keliu, kai iš antrosios pakopos galima pasitraukti bet kada. Pirma banga tokių buvo apie 20 proc., paskui – dar 10 proc.
Vengiu prognozuoti procentais, tegu tai daro ekonomistai, pensijų fondai. Reformos tikslas buvo orientuotas ne į šį procentinį skaičių, o į žmonių lūkesčių ir poreikių atliepimą. Kiek išeis iš antrosios pakopos sistemos, pamatysime, kai kitų metų sausio 1 d. reforma pradės veikti. Tačiau nereikia panikuoti, kad ir kiek išeitų. Kviečiu gerbti nuomonę ir išeisiančių, ir pasiliksiančių. Mano pagrindinis tikslas buvo suteikti apsisprendimo laisvę ir galimybę. Būtent tai reforma ir suteikė.
Griovėjos epitetai man klijuojami jau daugiau kaip dešimt metų. Po bet kokio mano siūlymo, orientuoto į darbuotojų gerovę, atlyginimų augimą, darbo sąlygų gerinimą, o dabar į visuomenės lūkesčių atliepimą pensijų srityje, įvairios suinteresuotos grupės nesikuklina klijuoti man griovėjos epitetą. Jei įmonės bus priverstos didinti darbuotojams atlyginimą, tai grius ir įmonės, ir globali ekonomika, jei sugriežtinsi kontrolę darbo vietose, – katastrofa, visi bankrutuos. Toks kuriamas naratyvas, bet aš prie jo pripratusi ir tai man netrukdo tęsti darbų.
– Agituojate už kaupimą antrojoje pakopoje. Ar įtikinote pati save? Ar pradėsite joje kaupti?
– Aš neagituoju, tik sakau, kad reikia galvoti apie ateitį ir kiekvienas, kad ir kiek uždirbtų, turėtų pataupyti ne tik pensijai, bet ir juodai dienai.
Retas apie tai nepagalvoja, nebent uždirbantys labai mažai ir šiandien neturintys iš ko kaupti, tačiau, padidėjus pajamoms, turėtų tai daryti. Kokiais būdais, kiek ir kaip, žmogus turi apsispręsti pats. Reikia pasitikėti mūsų žmonėmis ir jų apsisprendimo laisve. Matome, kokių rezultatų davė vieno ar kito įrankio grūdimas per prievartą, – žmonės iš viso nusivilia bet kokiu pensijos kaupimo modeliu.
Aš antrojoje pakopoje nekaupiu, bet naudojuosi keliais kitais būdais, pavyzdžiui, investicijų galimybėmis, pradedant nuo akcijų. Manau, nėra blogai, kai žmonės investuoja į nekilnojamąjį turtą, išmoka paskolas ir turi jį savo. Tai irgi yra investicija į senatvę.
– Taigi neketinate dalyvauti jūsų pačios pastangomis jau reformuotote sistemoje?
– Kol kas tokių planų neturiu, nebent per tam tikrą laiką pensijų fondai įtikins, kad tai daryti apsimoka, grąža yra didelė. Neatmetu galimybės, kad ir mane vieną dieną įtikins.
Kompromisinis rezultatas
– Ar galite užtikrintai pasakyti: ką žadėjote dėl antrosios pakopos, tai ir padaryta? Pasitraukimas iš sistemos – taip. Tačiau dėl sumos atsiėmimo padaryta išlygų.
– Vasarį pristatėme gana konkrečią viziją, tačiau, kalbant su techniniais specialistais apie jos įgyvendinimą, atsirado tam tikrų korekcijų.
Galutinis variantas, kurį patvirtinome Seime, man patinka ir tuo, kad jis kompromisinis, nebuvo – pasakiau ir padariau, kaip sakiau, – pasirinktas daug sunkesnis kelias su daugybe konsultacijų, derybų, susitikimų nuo mokslininkų, tarptautinių ekspertų iki pensijų fondų, socialinių partnerių, paskui Seime tiek su valdančiosios koalicijos, tiek opozicinėmis frakcijomis. Galima sakyti, kad ir gyventojai padarė įtaką šiai reformai, nes ir jų pasiūlymus vertinome ir į kai kuriuos atsižvelgėme.
Visada buvau ir tebesu skeptiška dėl valstybės subsidijos. Tačiau kartu ir džiaugiuosi, kad padaryti kompromisai yra tokie, kurie pagrindinės minties nesugadino – žmonės tikrai turės galimybę nutraukti sutartį ir atsiimti pinigus. Tačiau kartu, griaunant mano, kaip griovėjos, mitą, palikome antrąją pakopą kaip pensinę sistemą, nes kai kas aiškino, kad be valstybės subsidijos ji būtų kaip taupomoji sąskaita ir tai žmonėms neapsimokės. Dabar tie, kas kaups, dalyvaus daug patrauklesnėje ir lankstesnėje sistemoje.
Dėl sukauptų pinigų atsiėmimo buvo svarstomi įvairūs variantai. Pirma mintis buvo atiduoti visą sumą, net neskaičiuojant, iš ko ji susidarė. Tačiau tų, kurie kaupė iki 2019 m., į antrąją pakopą keliavo dalis „Sodros“ pensijos, vadinasi, jei, atsidaręs savo „Sodros“ paskyrą žmogus mato 10 tūkst. eurų, čia įskaičiuota ir „Sodros“ pensijos dalis. Jei visą sumą tiesiog atiduotume žmogui, išėjęs į pensiją jis gautų gerokai sumažėjusią pirmosios pakopos pensiją. Specialistai mane įtikino, kad galime atiduoti paties žmogaus įmokėtus pinigus ir net gautą grąžą neapmokestintą, tačiau turime viską padaryti, kad jis būtų apsaugotas senatvėje gaudamas bent „Sodros“ pensiją. Todėl nuspręsta, kad šios dalis, kuri buvo pervedama, ir valstybės įmoka, tai yra valstybės paskata, skirta tam, kad kauptume antrojoje pakopoje, jei to atsisakote, keliaus į pirmosios pakopos pensiją papildomu pensijų apskaitos taškų pavidalu. Taip bent kiek atkursime pirmosios pakopos pensiją „Sodroje“, kad ateityje ji nebūtų labai maža.
– Vis dėlto, ar teisinga, kad, antrajai pakopai tapus neprivalomai ir nemasiškai, vis tiek visi turės ją dotuoti, nes juk valstybė subsidijas moka iš visų mokesčių mokėtojų lėšų?
– Kai pernai diskutavome apie gynybos mokestį, mano siūlymas buvo ją perkelti į gynybos fondą. Tačiau turėjome padaryti subalansuotą ir tvarią sistemą su tam tikrais kompromisais. Girdėjau ir tų žmonių lūkesčius, kurie norėjo papildomai kaupti ir rūpintis savo senatve, o valstybės subsidija tai skatina daryti.
Rudenį ir net iki paskutinio balsavimo Seime man visi prognozavo, kad šios reformos aš niekada nepadarysiu, nes tai neįmanoma, bet padarėme, ir tai įvyko dėl to, kad buvo išgirstos visos pusės ir padaryti kompromisai. Kai kas patinka, kai kas – ne, tačiau tikiu, kad sprendimai, prie kurių prieita kompromisų būdu, yra patys tvariausi.
– Kada detaliai paaiškinsite procedūras, kaip išeiti iš antrosios pakopos ir kiek pinigų tie žmonės galės atsiimti?
– Stengiuosi atsakyti beveik į kiekvieną komentarą mano feisbuko profilyje, ministerijos komanda irgi labai aktyviai dirba, nes sulaukia daugybės užklausų. Jau paskelbėme supaprastintą lentelę apie visą reformą, bet dar reikia aiškinti detaliau ir nuo rupjūčio ar rugsėjo aktyviai tai darysime.
Jau kalbėjau su už šią sritį atsakingu viceministru, kad, artėjant sausiui, kai įsigalios reforma, žmonių „Sodros“ paskyrose turėtų atsirasti skaičiuoklės, kur jie galės pasiskaičiuoti kelias alternatyvas, kaip galėtų būti, jei jie pasilieka antrojoje pakopoje, o jei nutraukia sutartį, kiek pinigų gali išsigryninti. Manęs dažnai klausdavo, kodėl reforma negali įsigalioti jau nuo liepos 1d. Štai čia ir atsakymas – reikia laiko jai pasirengti ir žmonėms detaliai ją paaiškinti.
– Jei visi tą pačią sausio 1 d. suskubs trauktis iš šios sistemos?
– Žmonėms nereikia panikuoti. Tam ir įvedėme dvejų metų laikotarpį pasiskaičiuoti, įsivertinti, pasitarti ir apsispręsti. Vyriausybė ir siūlė tiek, Seimas buvo pakoregavęs iki metų, o paskutinę minutę vėl grįžome prie pradinio siūlymo, nes manome, kad ilgesnis laikotarpis bus palankesnis tiek kaupiantiems, tiek ir fondams.
– Planuojamos dar kokios nors pensijų antrosios pakopos pataisos ar žmonės gali būti ramūs, kad po kokių metų vėl kas nors nebus keičiama?
– Gali būti ramūs, kad kokių nors drastiškų pakeitimų tikrai nebus, nebent įgyvendinimo laikotarpiu pamatysime kokių techninių dalykų, kuriuos reiktų pakoreguoti.
Tačiau šiandien situacija sudėtinga, tad negalima atmesti, kad gali prireikti dar daugiau susitelkti į gynybos fondą, gal tada atsinaujins kalbos ir apie valstybės subsidiją. Tačiau šiandien tokių kalbų tikrai nėra. Sakyčiau, ketverius metus žmonės gali būti ramūs.
Ar prisidės darbdaviai?
– Rinkimų pažaduose buvo iniciatyvų kurti valstybinį fondą kaip alternatyvą privatiems pensijų fondams, didinti darbdavių įsitraukimą. Ar tos idėjos atidėtos nežinia kuriam laikui?
– Apie didesnį darbdavių įsitraukimą tikrai norėčiau kalbėti jau kitais metais. Metų pradžioje tarptautiniai ekspertai turėtų man pateikti išvadas dėl profesinių fondų. Bus įdomu, kokios kitų šalių gerosios praktikos, diskuotuosime su visuomene, specialistais, darbdaviais, socialiniais partneriais.
Artėjant sausiui, gyventojų „Sodros“ paskyrose turėtų atsirasti skaičiuoklės, kur jie galės pasiskaičiuoti kelias alternatyvas, kaip galėtų būti, jei jie pasilieka antrojoje pakopoje, o jei nutraukia sutartį, kiek pinigų gali išsigryninti.
Ir dabar darbovietėse yra premijinė sistema: vieni skatina duodami nemokamus pietus, antri – nemokamus sporto abonementus, treti – dar kitais būdais, o ketvirti iš viso nieko nedaro – nei skatina, nei didina atlyginimus. Darbdavių yra visokių. Tačiau dabar darbuotojų trūksta, tad gal būtų įdomi jų pritraukimo priemonė – papildoma investicija į ateities pensiją. Nedaug, bet kai kurie jau tą daro naudodamiesi pensijų trečiąja pakopa. Gerieji pavyzdžiai galėtų būti analizuojami ir per tam tikrą laiką, jei visuomenė susitartų, kad toks būdas priimtinas, tik reikia tam tikrų teisinių aktų, susitarimų. Esu tikrai pasirengusi tarpininkauti ir dėl to dirbti.
Valstybiniam fondui turbūt dabar ne tas laikas. Reikia pažiūrėti, kaip iš tikrųjų vyks antrosios pakopos reforma, palaukti, kol sistema nusistovės, kad žmonės pamatytų jos vertę. Paskui būtų galima galvoti apie kitas idėjas. Artimiausiu metu tai nėra prioritetinis dalykas.
– Vis dėlto Taptautinio valiutos fondo (TVF), kitų tarptautinių organizacijų rekomendacijose pabrėžiama, kad dėl demografinės situacijos turime skatinti naudotis privačiomis pensijų sistemomis, o po antrosios pakopos reformos, atvirkščiai, tokių sumažės. Ar realūs jūsų minėti siekiai, kad pensijos sudarytų arti 60 proc. žmogaus gautos algos?
– Kaip jau sakiau, kiekvienas pagal galimybes turi atsidėti senatvei. Tikrai kviečiu tai daryti. Tačiau antroji pakopa demografinių iššūkių nesprendžia, jie kyla dėl daugybės kitų faktorių ir mūsų Vyriausybė tai sprendžia. Reikia aiškiai suprasti, kodėl mūsų šeimos atsisako turėti vaikų, ir tai didžiulis spektras įvairių detalių pradedant nuo geopolitinės padėties nulemto neužtikrintumo dėl ateities, todėl ir skiriama daug dėmesio gynybai.
Antra, būtinos šeimos stiprinimo priemonės. 2008-aisiais buvo vaikų gimstamumo bumas, tačiau tada buvo kita socialinė sistema. Nuo to laiko viską nepagrįstai darėme, kad demotyvuotume šeimas, patys kūrėme diskriminacines situacijas jaunoms šeimoms su mažais vaikais, sakėme, kad per ilgos vaikų priežiūros atostogos, per dideli pinigai, kad tėvai uždarbiauja augindami vaikus. Reikia grįžti prie to, kad šeimos būtų labiau remiamos.
Reikia plėsti ir paslaugų šeimoms ir vaikams spektrą, todėl nemokamas maitinimas bus visose pradinėse klasėse, priimtas sprendimas dėl papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio tėveliams, kurie turi vaikų, vadinasi, mokestinė našta jiems mažės ir tokių priemonių bus daugiau. Tai padeda spręsti demografinę situaciją.
Tarptautiniai ekspertai gali turėti įvairių nuomonių, o mes, nacionalinio lygmens politikai, turime juos išklausyti, įvertinti jų siūlymus ir pritaikyti prie mūsų kasdienių realijų. Kai dar buvau profsąjungų lyderė, su TVF vykdavo kasmečiai susitikimai, ir labai aštrūs, nes jie spyrė kalbėti, kad pensinis amžius turėtų būti 70 metų, 65-eri per mažai. Tam visada priešinausi. Ir, kol būsiu ministre, tam priešinsiuosi, kaip galėsiu.
Neigia mitus
– Esate kėlusi idėjų dėl „Sodros“ pensijos individualios dalies vieneto vertės didinimo, balanso tarp „Sodros“ rezervo kaupimo ir pensijų didinimo. Kada ir kokių čia imsitės pokyčių?
– Baigėme su antrąja pensijų pakopa, rudenį startuojame su pirmąja. Jos dydis indeksuojamas, tačiau skaičiuosime, kiek galime tai paspartinti, ir būtent individualios dalies. Mano pagrindinis tikslas – sudaryti tvarią sistemą, kad „Sodros“ perteklius, kurį gauname kasmet, eitų dviem keliais. Buvo daugybė mitų, kad Ruginienė ateis, iškuops visą rezervą ir tik taip padidins pensijas. Neigiu tokį mitą: „Sodros“ rezervas turi didėti, tačiau dalis pertekliaus turi eiti dabartinių pensininkų gerovei, nes skurdo rodikliai negailestingi – pensinio amžiaus žmonių skurdas didelis ir jis nemažėja, vadinasi, investicijomis į pirmąją pakopą gerokai atsiliekame nuo europinio vidurkio ir jos turi būti didesnės.
Ankstesnės kadencijos Vyriausybė daugiau dėmesio skyrė baziniam dydžiui. Tai irgi yra geras žingsnis, tačiau šįkart norime daugiau jo skirti pensijos individualiaijai daliai. Sprendimai turi skatinti motyvaciją mokėti mokesčius, nes girdėjau daug pastabų iš pensininkų, kurie dirbo, sąžiningai mokėjo mokesčius, ir jiems tai neatsiperka. Individuali dalis atspindi sumokėtus mokesčius, stažą, kitus dalykus, tačiau, didinant pensijos bazinę dalį, jos svarba vis mažesnė. Dabar norime padaryti taip, kad kiekvienas, kuris dirbo, sąžiningai mokėjo mokesčius, jaustų pridėtinę vertę.
Be to, per kadenciją norime padaryti, kad priemokų prie mažų pensijų nebeliktų, bet būtų nustatyta minimali pensijos riba, o toliau augimas priklausys nuo daugybės kitų dalykų.
– Kada bus pateikti projektai dėl „Sodros“ pensijos ir kada tikitės juos priimti?
– Tikiuosi, kad derybomis dėl biudžeto pasiseks pasiekti, kad nedidele dalimi papildomas indeksavimas prasidėtų jau nuo kitų metų sausio 1-osios, o didesne – nuo 2027 m. ir stabiliai per ketverius metus vis didėtų. Senatvės pensija per mūsų kadenciją turėtų priartėti maždaug iki 58 proc. gauto atlyginimo dydžio. Žinoma, tai gali priklausyti nuo daugelio faktorių.
Planas kadencijai ne kartą aptartas su premjeru, jis tai vertina pozityviai, davė žalią šviesą rengti projektus ir tai daroma. Manau, rudenį turės būti priimti galutiniai sprendimai.
Darbo kodekso pataisos
– Kokių dar teisės aktų projektų rengiate Seimo rudens sesijai?
– Jau pavasarį ministerija parengė didelį Darbo kodekso pakeitimo paketą, jis atiduotas Trišalei tarybai, darbdaviai ir profesinės sąjungos aktyviai analizuoja. Tikiuosi, iki rudens pateiks savo nuomonę ir rudenį pradėsime nuo smulkesnių, bet labai reikalingų pakeitimų. Pavyzdžiui, darbuotojų dalyvavimo valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių valdybose. Kažkada taip buvo, tačiau keitėsi įmonių modeliai ir tie reikalavimai išnyko. Dabar tai reikia sugrąžinti.
Daug dėmesio skirsime smurto artimoje aplinkoje klausimams. Teiksime Darbo kodekso pataisą dėl papildomų laisvų dienų, kai žmogus yra patyręs smurtą artimoje aplinkoje. Kalbu apie labai rimtus atvejus, kai išrašomas orderis.
Yra nemažai europinių direktyvų, kurias iki kitų metų turime transformuoti į nacionalinę teisės bazę. Prasidėjo labai rimtos diskusijos dėl platforminių darbuotojų. Stebiu šį procesą, dirba darbo grupė. Kita – skaidrumo direktyva dėl vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio. Yra lyčių lygybės, smurto artimoje aplinkoje direktyvos, kurias reikės integruoti į mūsų nacionalinę teisinę bazę, taip sustiprinant darbuotojų saugumą darbo vietoje.
Mobingas, psichologinis smurtas – vienas iš skaudulių. Turime formalias anketas, nepritaikytas realioms situacijoms, yra rizikos praleisti skaudžius momentus. Kontrolės mechanizmą reikia stiprinti.
– Turėjote idėjų ir dėl ilgesnių darbuotojų atostogų, keturių darbo dienų savaitės, kovos su mobingu darbe ir kt.
– Keturių darbo dienų savaitę ir toliau reklamuosiu, skatinsiu darbdavius prie to pereiti. Turime gražių pavyzdžių, kai darbdaviai tai jau daro. Prie to prisidėjo ir nuotolinis darbas per pandemiją, tai dabar transformuojasi į keturių darbo dienų savaitę. Vyksta natūrali evoliucija, tendencijos – neblogos, kolektyvinėse sutartyse galima dėl to susiderėti. Tačiau, jei pokyčiai užtruks, reikės sėsti rimtų derybų.
Dėl ilgesnių kasmečių atostogų – noriu, kad socialiniai partneriai apie tai pradėtų aktyviai kalbėti, galiu pabūti moderatore. Trišalėje taryboje socialiniai partneriai sutarė apžvelgti visas šventines ir atostogų dienas, išsakyti savo nuomonę. Negaliu klausyti, kai kiekvieną kartą, kam nors prakalbus apie papildomą šventinę ar atostogų dieną, pasigirsta daug negatyvių pasisakymų, kad žmogus turi tik dirbti ir taip per daug atostogaujame. Tokios kalbos turėtų tilti vykstant mūsų darbo vietų transformacijai, didėjant krūviui.
Svarbu ne tik kiek yra laisvų dienų, bet ir per jas skirti laiko sau, šeimai, savo pomėgiams, nes priešingu atveju bus daug perdegimo atvejų. Dabar būna, kad žmogus, ir išėjęs atostogų, dar dirba, ir tai visiška darbdavių atsakomybė, kad taip nebūtų.
Mobingas, psichologinis smurtas – vienas iš skaudulių. Per formaliai žiūrime į procedūras: turime formalias anketas, nepritaikytas realioms situacijoms, yra rizikos praleisti skaudžius momentus. Kontrolės mechanizmą šioje srityje reikia dar labiau stiprinti. Paskelbtas konkursas eiti valstybinio darbo inspektoriaus pareigas, jau turiu didžiulį sąrašą kandidatų ir tikiuosi, kad atėjęs naujas vadovas su entuziazmu imsis pokyčių ir šioje srityje.
– Kaip jaučiatės po tiek metų, kai buvote profsąjungų atstovė derybose su valdžia ir darbdaviais, atsidūrusi kitoje barikadų pusėje?
– Atėjau į politiką, kad galėčiau padaryti tai, ko negalėjau padaryti savo ankstesnėje pozicijoje. Viena yra spausti politikus priimti kokius nors sprendimus, sudėtingiau juos priimti.
Pirmas pusmetis buvo produktyvus. Tikiuosi, kiti treji su puse metų taip pat bus tokie, galėsiu padėti palaikyti pusiausvyrą tarp darbduotojų ir darbdavių, surasti tokių sprendimų, kurie būtų labai geri darbuotojams, bet kartu ir darbdaviai pritartų tiems sprendimams su šypsena.
Dabar mano darbas siejasi ne tik su darbo rinka, bet ir su kitomis jautriomis sritimis kaip senjorai, žmonės su negalia, vaikų teisės, socialinės paslaugos, globa ir kt. Šiame darbe atradau labai didelę prasmę. Kai dirbi prasmingą darbą, kad ir koks jis būtų sunkus, esi laimingas. Todėl nesigailiu, kad dirbu šį darbą.
Naujausi komentarai