PERNAI LIETUVOJE SMUKĘS DARBO NAŠUMAS – IR GERAS, IR BLOGAS ŽENKLAS

Darbo našumas Lietuvoje 2022 metais mažėjo 3,3 proc., rodo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) duomenys. Ekonomistai šį rodiklį vertina skirtingai ir sako, kad jis šalies konkurencingumą veikia ir teigiamai, ir neigiamai.

2022 metais produktyvumas Lietuvoje sumažėjo ne dėl blogų priežasčių, BNS teigė „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis.

„Pernai Lietuvoje buvo didelis užimtumo šuolis – dirbančiųjų padaugėjo daugiau nei 4 proc. Kadangi visoje šalyje sukurta pridėtinė vertė augo mažiau nei 2 procentais, atitinkamai sumažėjo vieno darbuotojo sukuriama pridėtinė vertė“, – savo komentare aiškino ekonomistas.

Anot jo, sumažėjusiam darbo našumui įtaką padarė ir pasikeitusi užimtumo struktūra – didesnė dalis darbuotojų įsidarbino žemesnės pridėtinės vertės sektoriuose, pavyzdžiui, prekyboje, maitinimo, apgyvendinimo paslaugų įmonėse.

Vertinant šalies konkurencingumą svarbiausia, kaip produktyvumas keičiasi eksportuojančiuose sektoriuose, o juose Lietuva yra viena iš lyderių Europos Sąjungoje (ES), sako ekonomistas.

„Šiame fronte Lietuva vis dar blizga – nuo šio dešimtmečio pradžios darbuotojų skaičius apdirbamojoje gamyboje beveik nepasikeitė, o jos realios gamybos apimtys išaugo beveik ketvirtadaliu. Tai buvo milžiniškas produktyvumo šuolis, kuriuo negali pasigirti beveik nė viena kita ES valstybė“, – teigė N. Mačiulis.

Lietuvos banko Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus vyresniosios ekonomistės Justinos Zajankauskaitės teigimu, pavojų Lietuvos konkurencingumui kelia tai, kad šalyje darbo našumas yra ne toks spartus, kaip atlyginimų augimas.

„Pastaraisiais metais stebint spartų atlyginimų augimą ir vangią darbo našumo raidą, kyla susirūpinimas dėl Lietuvos įmonių tarptautinio konkurencingumo. Darbo pajamoms didėjant sparčiau nei darbo našumas, ilgainiui dėl išaugusių išlaidų darbuotojų atlyginimams gali pablogėti Lietuvos įmonių konkurencingumas, o tai lemtų prastesnes jų plėtros perspektyvas, ypač eksportuojančiojo sektoriaus įmonių“, – komentare BNS sakė J. Zajankauskaitė.

EBPO skelbia, kad darbo našumas Latvijoje pernai augo 3,3 proc., tuo metu Estijoje mažėjo 5,8 proc., pagal šį rodiklį tarp organizacijos narių pirma buvo Lenkija, kurioje darbo našumas pernai augo 5,5 proc.

EBPO šalyse darbo našumas praėjusiais metais vidutiniškai smuko 1,2 proc.

Darbo našumas laikomas vienu svarbiausių šalies ekonominio progreso rodiklių, jį lemia daugybė veiksnių, tarp kurių – darbuotojų išsilavinimas, patirtis, kompetencijos, mokesčių politika, verslo reguliavimas, biurokratinė našta.

Organizacija taip pat skelbia, kad 2015–2022 metais kitas darbo našumo rodiklis – bendrasis vidaus produktas (BVP) vienai dirbtai valandai – Lietuvoje augo 19 proc., tai yra vienas iš didžiausių šuolių tarp EBPO narių.

N. Mačiulio teigimu, ši statistika rodo per vieną valandą darbuotojo sukuriamą pridėtinės vertės augimą, o Lietuvoje jis spartus buvo dėl to, kad su darbuotojų trūkumus tuo metu susidūrusios šalies įmonės savo veikloje diegė daug technologijų.

Šis laikotarpis pasižymėjo tuo, kad daugelis įmonių susidūrė su darbuotojų trūkumu, todėl sparčiau investavo į gamybos procesų ir paslaugų teikimo procesų automatizavimą.

„Šis laikotarpis pasižymėjo tuo, kad daugelis įmonių susidūrė su darbuotojų trūkumu, todėl sparčiau investavo į gamybos procesų ir paslaugų teikimo procesų automatizavimą. Tai leido didinti sukuriamą pridėtinę vertę sparčiau nei daugėjo dirbančių gyventojų skaičius“, – sakė N. Mačiulis.

Jo manymu, šis procesų automatizavimas Lietuvoje artimiausiu metu, tikėtina, sulėtės – iš dalies dėl to, kad atotrūkis nuo pažangiausių valstybių yra sumažėjęs, o pritraukti naujų investicijų ateityje gali būti sunkiau.

J. Zajankauskaitė taip pat pastebi, kad gerai ekonomikos būklei svarbūs ir kiti rodikliai, tokie kaip technologijų lygis, kokybė ir prekybiniai ryšiai.

„Siekiant ateityje neprarasti ekonomikos plėtros ir palaikyti tolesnį atlyginimų kilimą, pabrėžtina kitų, ne su kaina ar sąnaudomis susijusių veiksnių svarba: pavyzdžiui, technologijų infrastruktūros išsivystymo lygis, klasterizacija, geri prekybos ryšiai, konkuravimas kokybe, patikimos paslaugos, pasirinkimo įvairovė“, – sakė ji.